- Iš Vilniaus, kur pelnėte pripažinimą ir žiūrovų simpatijas, prieš 16 metų atvykote į Klaipėdą. Kas svarbaus įvyko gyvenant ir kuriant uostamiestyje?
Nors planavome išvykti į Vokietiją, nesigailime atvykę gyventi į uostamiestį - arčiau Vakarų esame. Vien jūra duoda daug atgaivos, minčių kūrybai. Kalbant apie aktorinį darbą, rodos jau pradėjau kvėpuoti Klaipėdos dramos teatre, kuris laikinai, tačiau ilgam “prisiglaudė” prie Žvejų kultūros rūmų. Kartu su kolektyvu laukiu Dramos teatro rekonstrukcijos pabaigos.
Aktoriams tiesiog gyvybiškai būtina sava scena su visa reikiama įranga. Ji reikalinga ir žiūrovams. Mūsų abipusiam bendravimui duotas toks trumpas laikas.
Laukdami, kol senasis Dramos teatras po rekonstrukcijos atvers duris, aktoriai iš sunkios padėties “sukasi”, kaip kas sugeba, nes spektaklių statoma gerokai mažiau. Net ir turint geras sąlygas darbui, aktorius ne visada ir ne kiekvienas turi vaidmenų.
Šeima, namai - mano užuovėja, stiprybė ir kūrybos šaltinis. Esu labai dėkinga vyrui, kuris būdamas ekonomistas, pasuko literatūros, kūrybos link. Jis parašė man trijų paveikslų istorinę dramą-monologą apie Lietuvos moteris. Vieną jų - “Karalienę Mortą” jau išvydo Kelmės, Telšių teatrų žiūrovai. Su Kelmės mažuoju teatru ir įgyvendinau šį sumanymą. Kitą - apie kunigaikščio Vytauto žmoną Oną tikiuosi taip pat kuriame iš šalies miestų “pažadinsiu”.
Kas dar svarbaus įvyko? Štai praėjusio sekmadienio vėlų vakarą grįžome iš Šilutės, kur savaitgalį buvo švenčiamas miesto 500-asis jubiliejus.
Nors ir nesu kilusi iš Šilutės, kaip mano vyras, tačiau visada esu laukiama šiame mieste. Sykiu su vyru dalyvauju kultūriniuose renginiuose. Štai ir šiemet F.Bajoraičio viešoji biblioteka, savo įgyvendinamais projektais garsi visoje Lietuvoje, sukvietė į Šilutės 500-ąjį jubiliejų po pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius. Tarp jų sutikau net savo buvusią mokytoją - tautodailininkę St.Karčiauskienę, kuri, pasirodo, mokėsi Šilutės gimnazijoje.
Susipažinau su vyro bendramoksliu, dabar gyvenančiu Kaliningrade, pasaulinio garso mokslininku, okeanologu E.Emelyanovu.
Mano vyras Rokas Flick gausiai susirinkusiems kraštiečiams papasakojo apie baigiamą savo naują romaną “Paukščiai išskrenda birželį”, kurio ištrauką perskaičiau. Žodžiu, atidėję visus darbus, į pasaulio kraštiečių sueigą sugužėjo visos įžymybės. Visi atsiliepė į F.Bajoraičio viešosios bibliotekos šaukinį “Šviesos parnešti, gera padaryti”. Vėliau plaukėme laivu į Mingės kaimą, kur valgėme gardžiausią iki šiol ragautą žuvienę. Būdama Šilutės miesto gimtadienyje prisiminiau ir 2002 m. vykusią Jūros šventę, kai Klaipėda minėjo 750-ies metų jubiliejų. Tuokart uostamiestyje buvo surengta ypač daug kultūrinių renginių, kurių dabar trūksta.
- Grįžkime prie aktorystės. Kuris iš vaidmenų labiausiai atspindi Jūsų esybę - o gal toks vaidmuo dar priešaky?
Kas galėtų objektyviai apibūdinti savo esybę arba vadinti aktorių vieno kokio personažo vardu?.. Kita vertus, galima būtų sudėlioti savotišką mozaiką iš visų vaidmenų - jie visi turi dalelę mano esybės. Nemenka dalis vaidmenų mane savaip praturtino. Tai paskutinieji - Morta (“Karalienė Morta), Jekaterina (“Iš miglos išniro angelas”), ponia Pomerė (“Jausmų tektonika”). Iš Vilniaus laikotarpio - Barbora (“Barbora Radvilaitė”), Nikė (“Endhauzo paslaptis”, Marcė (“Petras Kurmelis”), Janina (“Giminės”). Visi jie - televizijos filmai-spektakliai. Kine - Milda (“Sodybų tuštėjimo metas”, Giedrė (“Mažos mūsų nuodėmės”) ir kt.
- Ponia Regina, kaip rūpinatės savo ir savo šeimos sveikata?
Kartu su vyru profilaktiškai tikrinamės sveikatą. Pasportuojame. Rūpinuosi kaip išmanydama savo artimųjų ir fizine, ir dvasine sveikata. Stengiuosi namiškius maitinti ne tik sveikai, bet ir gardžiai. Tiesa, mano vyras negali gyventi be mėsiškų patiekalų. Gaminu ir juos.
Domiuosi ne tik tradicine, bet ir liaudies medicina. Šeimyną girdau arbatomis iš įvairiausių žolelių. Štai ir dabar iš Šilutės parsivežiau paslaptingą žolelę, vadinamą “Veronika”, kuri esą yra nuo visų ligų.
- Kokie Jūsų ateities planai?
Neįmanoma suplanuoti savo gyvenimo. Galiu tik pasvajoti, pavyzdžiui, apkeliauti pasaulį, galiausiai aplankyti užsienyje gyvenančius draugus.
Kasdien bandau išgyventi oriai, nepanirti į negatyvų informacijos lauką. Stengiuosi visur įžvelgti kuo daugiau pozityvo. Taip pat keliauju, stebiu, kuo gyvena žmonės ne tik svetur, bet ir Lietuvos miesteliuose, kaimuose.
