Koncerto "Psalmės in Rock" , kurį globojo pranciškonas br. Astijus Kungys (OFM), metu skambėjo penkiolika Psalmių (Ps 27 - 40; Ps 100), kurios įrašytos kompaktinėje plokštelėje „Už auksą brangiau 3“.
- Kaip apibūdintumėte savo profesiją – juk dalyvaujate daugelyje veiklų?
Na, nors ir dalyvauju daugelyje veiklų, visgi širdimi esu mokytojas, pedagogas. Šią profesiją paveldėjau iš savo tėvelio Rafaelio, kuris taip pat, kaip ir aš dabar, mokė žmonės groti gitara ir kitais instrumentais, pradžioje Taškente, vėliau Šiauliuose.
Kiek patobulinęs tėvo konspektus, 2003 m. išleidau pirmąją savo knygą, gitaros vadovėlį pradedantiesiems „Gitara visiems“. Neseniai, 2008 m. pabaigiau antrąjį vadovėlį pažengusiems „Solo gitara visiems“, kuris jau 3 metus sėkmingai naudojamas mano įkurtoje gitaros mokykloje „Glorija“ ir laukia viešo publikavimo. Be šios veiklos, kuri užima nepalyginamai didesnę mano laiko dalį, esu atlikėjas, džiazo muzikos atlikėjas – gitaristas.
Tenka dalyvauti ir pop, rock ir simfoninės muzikos projektuose. Kuriu fonogramas ir darau aranžuotes ritmo grupei, bigband grupėms ir panašiems kitiems instrumentinės muzikos atlikėjams.
Prieš 5-6 metus jusdamas stiprų impulsą, pradėjau savarankiškai studijuoti teologiją ir filosofiją. Atsirado nauja veikla. Įkvėptas savo 2007 m. perėjimo iš protestantiškos bendruomenes į Romos Katalikų Bažnyčią, 2008 m. parašiau pirmąją savo teologinę knygutę „Sąžinė ir tikėjimas“.
- Artūrai, kaip Jums kilo mintis kurti muziką "Psalmynui"? Juk tai didelis iššūkis, juolab kad mes nežinome pavyzdžio – kompozitoriaus, kuris iki Jūsų būtų tai padaręs?
Mano tikėjimo kelias prasidėjo šiuolaikiniame protestantizme, kur akcentuojamas Biblijos teksto skaitymas ir jo pažinimas, tačiau, kaip tai bebūtų paradoksalu, - visas Psalmynas negiedamas. Giedamos tik, sakyčiau, ausį glostančios ir pozityvios Psalmyno ištraukos. Ir jų yra ganėtinai nedaug.
Be to, Šventojo Rašto vieta: „su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes“ (Kol 3, 16) traktuojama taip, kad, anot jų, apaštalas Paulius, rašydamas šiuos žodžius, turėjo omenyje ne Senojo Testamento psalmes, o bet kokias giesmes. Būdamas jau virš dešimt metų šlovinimo vadovu ir ieškodamas Dievo šlovinimo prasmės, atradau E. U. Diksono knygą „Krikščioniškos muzikos istorija“, kurią perskaitęs, įsitikinau, jog Bažnyčios istorija turi priešingą liudijimą.
Senojo Testamento psalmių tekstams muzika buvo nuolat perkuriama ir pagal ją krikščionių giedamas visas Psalmynas. Protestantizmo tėvai M. Liuteris bei Ž. Kalvinas tęsė visų 150 psalmių giedojimo tradiciją, perimdami ją iš Bažnyčios tėvų. O pastariesiems, kaip ir dabartiniam šventajam tėvui, nuo pat pradžių labai rūpėjo Senojo bei Naujojo Testamentų vientisumas. Jų kova su Markiono ir kitų gnostikų erezija, jog Senojo Testamento Dievas Tėvas yra piktas, o Naujojo Testamento Sūnus yra geras, aktuali ir mūsų laikais. Tai pastebi anksčiau dėstęs krikščioniškame koledže Senajį Testamentą žurnalo „Krikščionybė šiandien“ redaktorius ir knygų autorius F. Jansi.
Todėl džiaugiuosi, jog vykusiame koncerte „Psalmės in rock“, po penkiolikos psalmių nelengvo teksto, verčiančio kai kuriuos netikinčius ar silpno tikėjimo žmones manyti, jog Dievas šitaip aprašomas yra žiaurus, klausytojai galėjo išgirsti ir išgyventi priešingą išvadą apie Senojo Testamento Dievą: „Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas“. Knygoje „Biblija, kurią skaitė Jėzus“, perpasakodamas rašytojos K. Norris patyrimą vienuolyne, kuriame visų 150 psalmių giedojimas turėjo jai ir kitiems terapinį poveikį, F. Jansi savo išvadomis prisidėjo prie kitų šaltinių, įkvėpusių mane kurti muziką Psalmynui.
Vėliau, naršydamas po internetą, radau, jog muziką visam Psalmynui ir atskiroms psalmėms kūrė ne tik „liaudis“, kaip tai buvo Bažnyčios pradžioje, bet ir daugiau ar mažiau žinomi kompozitoriai. Visa tai paskatino mane sukurti melodijas visoms 150 psalmių. Šį darbą atlikau maždaug per penkerius metus, nuo 2000 m. iki 2005 m.
Žvelgdamas į praeitį, nelaikau melodijų sukūrimo visam Psalmynui dideliu iššūkiu, ypač kai mane lydėjo nuolatinis įkvėpimas. Juk jo negalėjau nei pagimdyti, nei išlaikyti savo jėgomis. Žymiai didesnis iššūkis yra dabar, kai reikia realizuoti šią kūrybą aranžuojant, įrašant, platinant, organizuojant koncertus ir t.t. Suvokiu, jog visa tai vienas neįveiksiu. Todėl džiaugiuosi kiekvienu, kas prisideda ir palaiko šią idėją.
- O kodėl pasirinkote būtent roko muzikos kalbą? Ar nėra tai drastiškas žingsnis - švento rašto tekstai ir rokas ?
Įkvėptas šv. Bazilijaus komentaro pirmajai psalmei, pirmiausia panorau sukurti Psalmynui šiuolaikinę muziką. Todėl, pasirinkdamas šiuolaikinės muzikos kalbą, psalmių aranžuotėse ir įrašuose naudoju bardų (akustinių gitarų), pop, džiazo, džaz-roko, gospel, roko ir art-roko elementus. Ir gali būti, jog ateityje naudosiu visai naujus muzikinius stilius.
Kalbant konkrečiai apie roko stilių, tikiu, jog kaip iš daugelio filosofinių krypčių Bažnyčios tėvai atrinko ir apvalė tik tai, kas tiko krikščionybei, taip ir iš daugumos roko muzikos elementų įmanoma atrinkti tai, kas pasitarnautų šiandien Bažnyčiai. Roko muzikos tekstai nuo pat pradžių pasižymėjo banalumo, būdingo kai kuriems saldiems pop muzikos tekstams, atsisakymu.
Keletas roko muzikos pakraipų, atsiribodamos nuo vien pramoginės tematikos, naudojo filosofinius tekstus, keliančius egzistencijos prasmės, gyvenimo skausmo, laimės ieškojimo ir panašius klausimus. Be to, manau, jog labiausiai gąsdinanti roko muzikoje drastiška agresija, suvaldyta ir panaudota saikingai, tampa teigiamu ekspresyvumu ir aktyvumu. Panašiai, kaip proto suvaldyta rūstybės aistra iš nuodėmingos virsta tvirtumo bei drąsos dorybe.
- Artūrai, ar renginys „Psalmės in Rock“ pateisino jūsų lūkesčius?
Manau, renginys visiškai pavyko. Pilna salė, šventinė nuotaika, auditorija, suprantanti psalmių koncerto prasmę. Nežinau, ar galima buvo tikėtis ko nors daugiau. Esu labai patenkintas ...
- Kokius jausmus išgyvenote dalyvaudamas ir grodamas Velykų koncerte?
Jaučiu, jog įkvėpta Šv. Bazilijaus žodžių idėja pateikti muzikinį Psalmyną kaip „vaistus medumi apteptoje taurėje“, reikalauja nuolatinio tobulinimo dvasine, taip ir technine prasme. Visapusiškai patiriu savo ribotumą. Tačiau šį kartą buvau sustiprintas kardinolo A. Bačkio, brolių pranciškonų bei Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro palaikymu.
Atrodytų atsitiktinai susiklosčiusios aplinkybės, jog šis sumanymas sudomino organizatorę Ingą Marcel, geranoriškas sutikimas visų muzikantų bei dainininkų, nepaisant sudėtingos programos ir jų užimtumo - visa tai suteikė man pojūtį, jog vykdau ne savo sumanymą, bet dalyvauju Viešpaties darbe, kur kiekvienas atlieka savo vaidmenį ir daro tai pagal savo išgales.
Nauja patirtis antrame roko Psalmyno koncerte buvo ta, jog 38-oji psalmė klausytojus palietė iki ašarų. Neišvengė dvasinio katarsio ir pats dainininkas, prisipažinęs man, jog repetuodamas šią psalmę - dainuodamas žodžius : „O aš tarsi kurčias, negirdintis, lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali“ – susijaudindavo iki ašarų... ir negalėjo, dėl tos pačios priežasties, tęsti toliau. Tai drąsina mane kaip kompozitorių. Muzika netrukdo, bet padeda išgyventi tekstą, leidžia slaptoje prisiliesti prie Šventojo Rašto Žodžio širdimi.
Šiame koncerte jutau, jog Žodis pats ateina pas mus nežinomu mums būdu. Niekas negali Jo pasisavinti, bet kiekvienas gali turėti su Juo savo santykį.
- Jūsų sukurtą muziką dainavo tokie žinomi atlikėjai kaip Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir Vladas Kovaliovas. Kaip pavyko juos sudominti, prikalbinti dalyvauti projekte? Juk psalmių tekstai labai asmeniški, juose atvirai deklaruojamas tikėjimas...
Šie atlikėjai dainuoja viešai Psalmes jau antrą kartą. 2004 metais vyko pirmasis mano Muzikos Psalmynui koncertas, kuriame visi trys atlikėjai taipogi dalyvavo. Na, aš tiesiog pasiūliau ir atlikėjai noriai ir su entuziazmu sutiko. Mane tikrai stebino jų atsidavimas projektui – punktualus dalyvavimas ilgose repeticijose, asmeninis suinteresuotumas, muzikinės medžiagos studijavimas. Mačiau, kaip rimtai solistai žiūri į darbą, į projekto muzikos išpildymą, ir tai man teikė džiaugsmo ir vilties. Išgyvenau jų palaikymą ne tik žodžiais, bet ir darbais. Atlikėjai minėjo, jog norėtų, kad būtų tęsiama šio projekto koncertinė veikla ir mielai vėl dalyvautų.
- Šiame renginyje vyko „atvirumo valanda“ – ar pasiteisino šis sumanymas? Kaip manote, ar prasminga rengti tokias socialumo – pažintines valandas prieš koncertą?
“Atvirumo valanda” praturtino Psalmyno koncertą. Labai džiaugiuosi, kad joje dalyvavo pranciškonai brolis Astijus Kungys ir brolis Arūnas Peškaitis. Nežinau, ar tokios pažintinės valandos tinka prieš bet kurį koncertą, bet prieš tokius koncertus, kaip šis, jas rengti labai labai prasminga. „Atvirumo valandos“ metu organizatoriai pasirūpino jaukumu – gražiu apšvietimu, muzika, Velykų medžio kompozicija ir kava bei arbata žiūrovams...
- Ar stebėjote klausytojų reakcijas, „atvirumo valandos“ klausytojų dėmesingumą – gal pasidalintumėte savo įžvalgomis apie žiūrovus ir klausytojus? Kokio amžiaus žmones, Jūsų pastebėjimu, sudomino renginys?
Renginyje mačiau įvairaus amžiaus žmones. Ir senyvo amžiaus žmonės ir jaunimas susidomėję susirinko į „atvirumo valandą“. Gal ateityje galima būtų pagyvinti „atvirumo valandą“, įtraukiant klausytojus į klausimų – atsakymų diskusijas. Tačiau šį kartą mums pritrūko laiko įgyvendinti viską, ką buvo sumaniusi koncerto organizatorė.
„Atvirumo valanda“ yra skirta susipažinti su atlikėjais, su Psalmyno idėjomis. Manau, klausytojams įdomu pamatyti atlikėją ne tik scenoje, bet ir stebėti kaip jis bendrauja, atsako į klausimus, pasakoja apie save ir savo santykį su psalmėmis... Tai padeda atverti širdis vienas kitam, idant betarpiškiau priimtume atliekamą muziką koncerto metu.
- Visuomenei pristatyta dar tik 40 psalmių, o Jūs esate nutaręs sukurti, aranžuoti ir pateikti visuomenei muziką visam Psalmynui. Ar Jūs tikitės, jog Psalmyno muzika vėl ir vėl skambės viešose erdvėse?
Kaip jau minėjau, muziką visam Psalmynui baigiau kurti jau 2005 metais. Tačiau pristatant visuomenei, planuoju aranžuoti ją įvairiais stiliais. Jau yra įvairiais stiliais aranžuotos ir trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) įrašytos į kompaktines plokšteles ir pristatytos visuomenei 40 psalmių.
Kai bus padengtos visos naujų šešių Psalmyno albumų finansinės išlaidos, tuomet (tikiuosi, jog tai įmanoma jau šį rudenį) planuoju tęsti projekto darbą toliau. Manau, jog mūsų projektas praturtintų miestų šventes, įvairių festivalių programą. Psalmių šiuolaikiška versija puikiai gali skambėti ir atvirose erdvėse. Todėl labai tikiuosi, jog turėsime galimybę tęsti pradėtą darbą.
Juolab matau ir jaučiu, jog žmonės domisi Psalmynu ir atranda šių unikalių tekstų grožį. Būtų labai smagu ir prasminga, kad šiuolaikiškai atliekamą Psalmyną turėtų galimybę išgirsti ir kitų Lietuvos miestų žmonės. Kartą išgirdę psalmę, žmonės ją dainuoja, ji tarsi skamba širdyje... Tai yra didelė vertybė mūsų mažai tautai ...
- Karalius Saliamonas Dievo prašė išminties, o Jūs ko labiausiai tikitės iš Dievo?
Apaštalas Paulius skelbė Kristų, kuris yra Dievo išmintis (1 Kor 1, 24). Mylėti Dievo išmintį – yra mylėti Kristų. Prašyti Dievo išminties – yra prašyti Dievo Kristaus. Origenas taip komentuoja Saliamono Giesmių giesmės pirmus žodžius „Tebučiuoja jis mane savo lūpų bučiniais!“ (Gg 1, 1): „Kaip ilgai mano jaunikis siųs man bučinius per Mozę ir pranašus? Aš trokštu paliesti Jo paties lūpas: tegul Jis pats ateina, tegul Jis nužengia pas mane.“
Taigi, nežinau, ar galėčiau tikėtis iš Dievo ko nors daugiau, nei prašė karalius Saliamonas: Dievo išminties - kuri yra Jėzus Kristus. Visi kiti dalykai yra Jame. Taip sakoma ir evangelijoje “…ieškokite Dievo karalystės, o visa kita bus jums pridėta.”
