Luokės sūnus

Lietuvoje panaikinta baudžiava, bet dar gyvi 1863 metų sukilimo prisiminimai. Iš Peterburgo, kur ne vaikščiojo į puotas, o mokėsi ir sėmėsi pažangių idėjų, grįžta apie nostalgiją dūsaujanti panelė Kristina, vietinio dvarponio Gruiniaus duktė. Per pietus pas Gruinius ateina sodietis Kuliešius ir už monetą išduoda žmonių kurstytoją – dvaro vežėją Tadą Blindą.

Kaip tik mirė jo tėvas, tačiau tijūnas Edmundas neleidžia nė artimiausiojo palaidoti – verčia Blindą pavėžinti ponus. Tačiau per tą kelionę karieta įstringa upėje, ratai nulekia („arkliai pasibaidė“). Į dvaro kiemą sukviestiems valstiečiams siūloma patiems plakti nusižengėlį Blindą. Kariškių šautuvų stumiami žmonės nenoromis pradeda egzekuciją. Atsipeikėjęs Blinda jau naktį pradeda keršyti – liepsnoja kai kurie dvaro statiniai, kybo žemyn galva pakabintas padlaižys Edmundas.

Taip prasideda 1972 metais Lietuvos televizijoje režisieriaus Balio Bratkausko sukurtas keturių serijų nuotykių filmas pagal Rimanto Šavelio scenarijų. Pirmasis lietuvių sukurtas filmas apie garsųjį XIX amžiaus „svieto lygintoją“ tapo kultinis ir vėliau įkvėpė kūrėjus naujiems darbams.

Kas iš tikrųjų buvo tas Tadas Blinda – išgalvotas, iš legendų ir pasakų atkeliavęs personažas ar realus asmuo?

Kraštotyrininkai iš Luokės bažnyčioje rastų dokumentų išsiaiškino, kad Tadas Blinda, Tado sūnus, gimė 1846 metų pabaigoje Luokės parapijos Kinčiulių kaime. Tėvai valdė apie 40 ha ūkį, kuriuo daugiausia rūpinosi motina. Šeimoje augo du sūnūs. Tado brolis Antanas mokėsi Kunigų seminarijoje, tačiau buvo pašalintas ir ištremtas į Sibirą. Tadą motina labai mylėjusi ir davusi jam didelę laisvę. 1867 metų sausio 15-ąją ji jam užrašė visą ūkį. Tų pačių metų vasarį Tadas Luokės bažnyčioje susituokė su aštuoniolikmete gretimo Jucių kaimo mergina Barbora. Pora susilaukė trijų dukterų: Ievos, Onos ir Marijonos. Ūkininkauti Tadas nebuvo linkęs, todėl ūkį nuomojo kitiems, o pats su bendraminčiais plėšikavo Raseinių, Šiaulių ir Telšių apskričių valsčiuose.

Pasak amžininkų, Blinda ir jo gauja niekuomet neplėšdavo vargšų, o gaisro ar kitos nelaimės atveju net padėdavo. Valstiečio našlei davė pinigų, kad ši nusipirktų karvę, vargšams nupirkdavo maisto.
Tado Blindos būta aukšto, stipraus ir išvaizdaus vyro, kuriam buvo nesvetimas ir juodas humoras: kad pamokytų ūkininką, palikusį arklį pievoje prastu oru, kuriam laikui jį „pasiskolindavo“. Blindos gauja daugiausia vogdavo arklius: juos pelningai parduodavo vietiniams pirkliams arba nuvarydavo į Rytų Prūsiją.

Kartą į Kretingos vienuolyną iš Vilniaus atvyko dominikonų vienuolis rinkti aukų. Šiam išvykus paaiškėjo, kad tai buvo Blinda. Beje, surinktus pinigus jis vėliau per mišias išdalijo Žemaitijos miestelių vargšams.

1877 metais per Jurgines Luokės karčemoje vyko peštynės – Blinda susipešė su kitais lankytojais. Peštynės buvo tokios aršios, kad netrukus iš karčemos persikėlė į lauką. Čia žmonės Tadą talžė ir daužė tol, kol šis jau nebegalėjo daugiau pakilti nuo žemės... Tadas Blinda buvo palaidotas kaip nusikaltėlis kartu su savižudžiais nešventintoje Luokės kapinių dalyje.

Našlė Barbora savo vyro ilgai negedėjo – tų pačių metų rudenį ištekėjo antrą kartą.

Tadas Blinda – kūrybos simbolis

Savo gyvenamuoju metu Blinda nebuvo toks populiarus kaip vėlesniais laikais. Viena pirmųjų aprašyti Tado Blindos „žygdarbius“ apie 1900 metus ėmėsi rašytoja Lazdynų Pelėda, tačiau savo kūrinio „Sulygintojas svieto“ nebaigė. Žinoma, kad savo užrašus apie Blindą ir grožinio kūrinio idėją ji perdavė Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui. Šis netrukus parašė dramą „Blinda. Svieto lygintojas“.
Didžiulį susidomėjimą lietuviškuoju Robinu Hudu sukėlė 1972 metais sukurtas keturių dalių filmas „Tadas Blinda“. Pagrindinį herojų suvaidino jaunas aktorius Vytautas Tomkus.

Šis jo vaidmuo ryškiai įsirėžė į aktoriaus kūrybinę biografiją ir pelnė jam didelę šlovę. Aktoriui buvo 32-eji, kai jis gavo pasiūlymą sukurti pagrindinį vaidmenį televizijos seriale „Tadas Blinda“.

„Tuo metu jau buvau girdėjęs legendų apie šį žemaitį, apie po Žemaitiją siautėjusį Rickų, dar kitus plėšimais garsėjusius veikėjus. Tad jau šiek tiek įsivaizdavau, koks bus tas mano herojus“, – šiandien mena legendinio personažo kūrėjas.

Daug surinktos medžiagos apie Blindą V. Tomkui atsiuntė žmonės. Nors vieniems Tadas Blinda pirmiausia buvo plėšikas, kitiems – didvyris, tretiems – kankinys, iš to, ką aktoriui pavyko perskaityti, jis susidarė įspūdį, kad Blinda nebuvo nei banditas, nei prasčiokas – tiesiog raštingas žmogus, nevengęs taurelės, mylėjęs panas, o siautėjimai jam buvo savotiškas gyvenimo malonumas. „Todėl jis ir eidavo su „šaika“ į miškus, kad galėtų „bagočiams“ į užpakalį įkrėsti“, – pabrėžė aktorius.

V. Tomkaus teigimu, jam labiausiai imponavo kilnūs jo sukurto herojaus darbai – pagelbėti prasčiokams. Jis neslepia, jog, sukūręs šį vaidmenį, ir pats jusdavęs didžiulį malonumą galėdamas pasitarnauti kitiems.

Aktorius prisipažįsta nedrįstąs liaupsinti savo darbo seriale. „Tas darbas man nebuvo sunkus – tiesiog malonus, kūrybingas ir, kiek supratau, rezultatyvus. Daugelis sako, kad tai ryškiausias vaidmuo mano kūrybinėje biografijoje. Aš tokią nuomonę gerbiu ir nedrįstu prieštarauti. Džiaugiuosi, kad iki šiol mano indėlis į tą serialą nėra užmirštas“, – dėsto jau į aštuntąjį savo amžiaus dešimtmetį įžengęs Blindos vaidmens kūrėjas.

Tuometis serialas V. Tomkui kelia nostalgiją. Vaizdo kasetę su legendinio „Tado Blindos“ įrašu jis kartais su vaikais ir anūkais pasižiūri. „Dabar verkti norisi, – atsidūsta aktorius. – Tada ir ant arklio užšokdavau, visi plaukai buvo vietoje, ir bernas „nešpetnas“ buvau... Dabar viso to jau nėra. Graudu...“

Pasidomėjus, ką darytų kitaip, jei pačiam tektų šiandien iš naujo kurti šį serialą, Tado Blindos vaidmens atlikėjas prisiminė, kad būtent sovietmetis nulėmė tragišką serialo finalą – jo herojus nušaunamas. „Scenarijaus kūrėjas R. Šavelis irgi gailėjosi dėl to, kad buvo priverstas taip pakreipti siužetą. Dabar jis galvoja kitaip. Aš taip pat linkčiau prie kitokio finalo“, – samprotavo aktorius.

V. Tomkus prisipažino girdėjęs apie sumanymą sukurti naują vaidybinį filmą apie Tadą Blindą. „Mačiau pagrindinio herojaus atlikėją – kažkokį žyduką ar armėniuką. Jei lygintume mano laikų ir šių dienų Blindą, jis visai nepanašus į mane jaunystėje. Labiausiai bijau, kad šių laikų kūrėjai neprašautų pro šalį, kaip dažnai atsitinka“, – savo mintis dėstė V. Tomkus, kurio kūrybinė veikla be T. Blindos personažo tiesiog neįsivaizduojama.

Legenda sugrįžta

Į kino ekranus sugrąžinti legendinio „svieto lygintojo“ Tado Blindos istoriją sumanė verslininkas Žilvinas Naujokas, ėmęsis prodiusuoti filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Scenarijų, remdamasis R. Šavelio romanu bei Tado Blindos giminaičių išsaugotais archyvais, parašė žurnalistas Jonas Banys.

„Naujuoju filmu nesiekiame nurungti ar pakartoti ankstesniojo „Tado Blindos“. Mūsų tikslas – sukurti visiškai naują filmą. Kodėl tokio filmo reikėjo? Pirma, garsiajam televizijos serialui jau beveik 40 metų. Daugelis jį prisimena su geromis emocijomis, tačiau jaunam žiūrovui jis gali pasirodyti nuobodokas, su tam tikrais scenarijaus trūkumais. Antra, romano „Tadas Blinda“ ir serialo scenarijaus autorius R. Šavelis parašė trijų dalių romaną, tačiau seriale atgaivinti tik trečiosios romano dalies įvykiai. Mes prikelsime pirmąją ir antrąją romano dalis, kuriose pasakojama apie Tado Blindos jaunystę“, – sumanymą pristatė Ž. Naujokas.

Filmo prodiuseris pridūrė, kad jie orientavosi į jauną auditoriją, vaikštančią į kino teatrus, todėl stengėsi kurti šiuolaikinį, dinamišką nuotykių filmą. Filmas apims visus žanrus – čia bus ir nuotykių, ir veiksmo, ir kovos, ir melodramos bei dramos elementų. O vyresnei auditorijai taip pat bus ką pamatyti, nes vaidins daug žinomų vyresnės kartos aktorių: Antanas Šurna, Vidas Petkevičius...

Pagrindinį vaidmenį kuria dainininkas Mantas Jankavičius. „Pagrindinio vaidmens atlikėjo ieškojome ir tarp profesionalų, ir gatvėje. Norėjome, kad jis būtų charizmatiškas, gyvybingas, holivudinės išvaizdos standartus atitinkantis aktorius, gebantis išlikti įtaigus ir meilės, ir nuotykių, ir dramatiškose scenose. Atrankos komisija liko prie nuomonės, jog šiam vaidmeniui geriausiai tiktų Mantas. Žinojome, kad jis, jeigu jau imasi kokio darbo, iki galo jį atlieka su nemąžtančia energija. Neprašovėme – Mantas puikiai susidorojo su savo užduotimi“, – tvirtino Ž. Naujokas.

Istorinis nuotykių filmas, pasakojantis apie legendinio „svieto lygintojo“ Tado Blindos jaunystę, nukelia į 1861 metų vasarą, kai baudžiavos panaikinimą apraizgiusios politinės intrigos atokiame Žemaitijos kaime netikėtai virsta skerdynėmis. Filmavimai vyko 2009–2010 metų žiemą ir 2010-ųjų vasarą Pabradės apylinkių pelkėse, Strėvos ir Merkinės laukuose, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Semeliškių apylinkėse, Renavo dvare.

Beveik dviejų valandų trukmės nuotykių filmo premjera buvo planuojama šių metų vasario 16-ąją, tačiau dėl finansinių sunkumų dabar jį ketinama pradėti rodyti rugsėjo 30-ąją.

Istorija muzikoje

2004 metais legendinio Blindos gyvenimas buvo pristatytas miuzikle. Tačiau jis buvo parodytas tik vieną kartą. Šį gruodį miuziklas, kurio libretą ir muziką sukūrė dainininkas, tekstų autorius Andrius Mamontovas, buvo prikeltas naujam gyvenimui ir per Kalėdas parodytas didžiųjų Lietuvos miestų žiūrovams.

Iš daugybės veiksmų sudarytame miuzikle publika plojimais lydėjo Tado Blindos vaidmenį sukūrusio atlikėjo Vaido Baumilos, dainininkės Vaidos Genytės (Blindos mylimosios Mortos), muzikanto Eimanto Belicko (linksmojo čigono), dainininko Deivio (turtuolio Gruiniaus) ir kitų aktorių bei atlikėjų sukurtų personažų pasirodymus.

„Kas nėra girdėjęs legendų apie Tadą Blindą? Vaikystėje buvau matęs šį filmą, girdėjau ir anksčiau pastatytą miuziklą. Gavęs pasiūlymą suvaidinti šį vaidmenį ėmiau dar labiau gilinti savo žinias“, – į klausimą, ar žinojo, kas buvo tas Blinda, atsakė miuzikle šį personažą įkūnijęs V. Baumila, tik premjeros išvakarėse atvykęs į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, kur Gilfordo vaidybos mokykloje studijuoja muzikinio teatro specialybę.

Vaidas sakė, jog pasiūlymas atlikti „svieto lygintojo“, maištininko, kovotojo vaidmenį jam buvo labai įdomus, nes tai artimai siejasi su jo pasirinktomis magistro studijomis. „Šis pasiūlymas mane iškart suintrigavo, nors ir nelengva buvo apsispręsti. Dvejojau, ar sugebėsiu pasiruošti, juk šiuo metu nebūnu Lietuvoje. Vos dėlto nusprendžiau daryti viską, kad pavyktų. Labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia galimybė. Man, augančiam artistui, ji yra itin svarbi“, – aiškino dainininkas, manantis, jog į miuziklą žiūrovus viliojo ir intriguojanti legendinio veikėjo istorija, ir gana žinomi atlikėjai.

Pasak Vaido, pirmasis ir dabartinis miuziklai skiriasi: „Pirmasis variantas buvo šiuolaikiškesnis, o atnaujintame miuzikle režisierius Ramūnas Marcinkus sugrąžino šią istoriją į senuosius, Blindos, laikus.“

Pagrindinio vaidmens atlikėjas viliasi, jog miuziklas sėkmingai gyvuos ir ateityje, tačiau norėtų, kad jo kūrėjai pamąstytų apie išsamesnę šio miuziklo plėtotę, nes dabartinis variantas neleidžia pakankamai atsiskleisti nei pagrindiniam, nei kitiems personažams.

„Reikėtų daugiau dainų, daugiau partijų. Taip siužetas labiau išsirutuliotų ir būtų patrauklesnis“, – sėkmės miuziklui linkėjo V. Baumila.