- Į viešumą papuolei labai jaunas. Ar negąsdino spaudoje pasirodantys įvairiausi gandai, aptarinėjami tavo santykiai?
- Oi, ne. Svarbiausia neduoti gandams pagrindo. Žmonės kūrybingi, tad įvairiausius faktus interpretuoja savaip. Tiesą sakant, anksčiau labiau reaguodavau, o dabar - pripratau. Dažniau man tai kelia juoką, nei įžeidžia. Vienas keistesnių gandų, kuris buvo pasirodęs, kad mane ir Rūtą išskyrė Ineta (šokių partnerė). Negalėčiau net paaiškinti, kodėl kilo tokia mintis, matyt, kažkam reikėjo intrigos. Panašių gandų pilna.
- Pastaruoju metu sklinda kalbų, kad labai nerimauji, jog Rūta kartu su sūneliu išvyks gyventi į Vokietiją...
- Čia yra gandas. Žinoma, man kaip ir kiekvienam tėčiui nebūtų smagu, jei jie išvažiuotų, nes negalėčiau pasimatyti kada noriu. Bet dėl to tikrai nesikraustau iš proto, neišgyvenu ar panašiai. Gal kada ir buvau užsiminęs, kad nebūtų smagu, bet tik tiek.
- Dažnai mataisi su Adomu?
- Šiuo metu retai. Adomas dieną būna darželyje, kaip tik tuo metu, kada aš turiu kelias laisvesnes valandėles. O vakarais dažniausiai dirbu iki 12 nakties. Kad ir kaip žiauriai skamba, bet dabar toks metas, kai dažnai matytis neišeina. Bet pasibaigus projektui atsigriebsime. Tuomet viskas pasikeis kardinaliai. Tėvystė labai įdomus jausmas. Labiausiai mane “veža” tai, kad jis dabar jau ūgtelėjęs ir suprantu, ko jis nori. Šneka, klausinėja, perliukų visokiausių pažeria, toks “kodėlčiukas”. Kai vis daugiau žodžių moka, drąsesnis tampa. Jeigu kur užlipti nori, labai smagu jam padėti. Man tai pats įdomiausias jo amžius. Kadangi Adomas dabar gyvena su mama, o mes matomės retai, įvairiausius auklėjimo klausimus sprendžia Rūta.
- Norėtum, kad sūnus pasuktų tavo pėdomis ir būtų šokėjas?
- Būtų “faina”. Bet pats žinau, kad sportiniai šokiai yra juodas darbas ir sportas, kur svarbiausia pasirengimas varžyboms. O mokytis juos šokti tik šiaip - dėl laikysenos - manau, neverta. Todėl jeigu jau nuspręstų šokti, siekčiau, kad jis galų gale taptų čempionu, ko aš padaryti nespėjau.
- Šokiai tau ir darbas, ir pomėgis, ką veiki laisvalaikiu?
- Kaip ir visi mėgstu eiti į kiną, baseiną, pramogauti ir panašiai. Bet labiausiai mane “veža” du dalykai: kalnų sportas ir autotechnika.Tą, matyt, iš manęs paveldėjo ir Adomas. Turi krūvas modeliukų, atpažįsta visus. Slidinėjimu susidomėjau dar vaikystėje. Dabar kasmet su broliu žiemą stengiamės išlėkti kur į kalnus. Tai vienas mėgiamiausių žiemos užsiėmimų. Šiemet po projekto ketinu važiuoti į Italiją.
- Jei neklystu šis šokių projektas tau yra ketvirtasis...
- Jeigu su “Šokių Eurovizija” - tai netgi penktas. Visi klausia: “Ar neatsibodo?” Baikite! Kiekvieną šeštadienį turiu nerealią pramogą: tiesioginis eteris, draugai, vakarėlis... Atsibosta tik tada, kai jautiesi išsekęs, pavargęs, nieko nebesukuri, nepadarai, pykstiesi su partnere... Be to, šokis - mano darbas. Ką geriausiai moku, tą ir dirbu.
- Iš kurios šokių partnerės daugiausiai išmokai?
- Jos visos skirtingos, bet daugiausiai, turbūt, išmokau iš Inetos. Ji kaip aktorė davė visai neblogų patarimų apie artistiškumą. Be to, puikiai moka šokyje plėtoti siužetinę liniją. Žinoma, pasitaiko visko: ir pasipykstame, ir pabambame, bet iš esmės sutariame gerai.
- Ne vieną kartą teko girdėti, kad šokėjai, kaip ir sportininkai turi labai prisižiūrėti mitybą, kad ant liemens neatsirastų papildomas riebaliukas.
- Tiesiai šviesiai sakau, kad neprisižiūri. Nebent tie, kurie profesionaliai sportiniais šokiais užsiima. Aš pavyzdžiui, jei valgau, tai daug (šypsosi). O pastaruoju metu mitybai skiriu visai mažai dėmesio ir dažniau užkandžiauju dešrainiais bei mėsainiais. Man skanu ir nieko negaliu padaryti. Nevalgau pusryčių, o dienos metu tik užkandžiauju. Normaliau pavalgau tik po visų darbų ir repeticijų, nes prisikirtęs nepašokčiau. Norint gaminti namuose, reikia turėti laiko. Kita vertus, kai gyveni vienas, tai tiesiog neapsimoka.
- Pastaruoju metu per televiziją pasirodo įvairūs reportažai apie nekokybišką maistą. Negąsdina tokie pranešimai?
- Nemalonu, kai pamatai žuvį su kirmėlėmis, bet į paniką tikrai nepuolu. Aišku, kad iš produktų rinkčiausi brangesnį, bet, taip sakant, sveikesnį. Nors turiu pripažinti, kad dažniau mano sprendimą nulemia tai, kas man skaniau. Atidžiau perskaitau etiketes tik rinkdamas maistą sūnui. Jei atvirai, man labiau nejauku būtų pirkti mėsą iš ūkininko. Velnias žino, kaip jis tą kiaulaitę augino. Tad ir kyla klausimas, ar geriau iš parduotuvės su E, ar iš ūkininko, kur nelabai aišku, kuo tas gyvulys buvo šertas.
- O sparčiai populiarėjantys sveikos gyvensenos principai?
- Kol kas nejaučiu jokių sveikatos sutrikimų. Vienintelis, ką stengiuosi keisti, - mažinti išgeriamos kavos kiekį. Mano dienos norma - šeši puodeliai. Bet pradėjau pratintis prie žalios arbatos. Tačiau ryto be puodelio kavos net neįsivaizduoju. Antra vertus, kavą geriu ne todėl, kad man reikėtų, o paprasčiausiai skanu. Darau viską, ką noriu, jei valgau savęs neriboju, jei geriu - irgi.
