“Kūryba ir darbas kartu su nuoširdžiais žmonėmis - geriau nei atostogos”, - sako operos primadona Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto dainavimo katedros docentė Sabina Martinaitytė (51 m.).

- “Ilgas atokvėpis ir daug daug laiko” - ar Jūsų darbo kalendoriuje būna vietos tokiems įrašams?

Septyneri metai su koncertmeistere pianiste Audrone Eitmanavičiūte dirbame be atostogų. Žinau, blogai elgiamės. Kas vasarą vykstame į festivalius, koncertus Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Suomijoje. Programų rengimas kitose šalys, išvykos - štai ir poilsis. Kelionės - gerai, ir sunku, kai ilgesnį laiką nepajudi iš vietos. Ilgiausiai be veiklos ištverčiau savaitę. Jei sustoju, iškart pačiumpa depresinė nuotaika. Todėl kartu su Audrone “netyčia” ką nors sugalvojame. Šiuo metu nedaug vaidmenų teatre, tad visą energiją kartu su mokiniais - Andrium Apšega, Egidijum Bavikinu, Liudu Mikalausku, Jomante Šležaite - publikai jau žinomais, ir kitais, kurie dar taps žinomi, - išliejame rengdami lietuvių muzikos programas.

- Kokių sąlygų, nusiteikimo, aplinkos ar įkvėpimo Jums reikia, kad darbas sektųsi?

Gerų, dorų, sąžiningų žmonių šalia. Stengiuosi, kad dainavimo klasėje vieni kitus suprastume, būtume atviri, siekiantys viską atlikti gerai. Pamažu klasėje nelieka tų, kuriems svarbesni kiti dalykai, o ne darbas. Aš nieko nedarau “pusiau” - arba dirbu, arba ne. Ir jaunimui šio užkrato nori nenori, bet tenka. Stengiuosi, kad mano mokiniai kuo anksčiau ir dažniau išeitų į sceną. Dainininkas užauga ne klasėje. Nesvarbu, kur, kokiomis sąlygomis, nesvarbu, kiek publikos ir kokia ji - dainuokite!

Jaunas žmogus turi būti nuotaikingas, energingas. Krūvis studentams didelis, kartais jiems šiek tiek “pavadovauju”: klausiu, ar gerai sekasi, ar pavalgė pietus. Kai skrandyje “maršas”, darbingas nebūsi. Ir kai yra proga, ir be jos visiems linkiu sveikatos. Sveikas gali dirbti, siekti, dainuoti, patirtį ir žinias perteikti kitiems. Sveikata -svarbiausia. Tik neįvardiju, kaip reikėtų ją saugoti, nes pati to daryti nemoku!

- Ar operos solistėms ir solistams daug kainuoja tam tikrų įvaizdžio standartų atitikimas?

Džovanio Batistos Pergolezio opera „Tarnaitė ponia“. Ubertas – Liudas Mikalauskas, Serpina – Sabina Martinaitytė
Aš pradėjau karjerą, kai išorei nebuvo skirta tiek daug dėmesio kaip dabar. Ir šiuo metu stojantieji į dainavimo specialybę nėra vertinami pagal ūgį ar svorį. Tačiau teatre norima matyti aukštus, lieknus, išvaizdžius, be abejo, ir vaidmenį atitinkančius atlikėjus. Pasaulyje operos solistų atranka pagal fizinius duomenis vis įnoringesnė. Bet turime ir garsenybių, kurioms netrukdo didesnės kūno apimtys. Labiau lemia balsas, aktoriaus meistriškumas, emocingumas, vokalo ir muzikavimo kokybė.

- Kokios priemonės Jums padeda būti geros “startinės būsenos”?

Svarbiausia - nusiteikimas. Tiesa, kai kūnas lengvesnis, tarkime, kurį laiką ribojus mitybą, energijos turiu daugiau. Esu bandžiusi įvairias dietas, vartojau “liekninamųjų” medikamentų. Šie nė kiek nepadėjo, o dietų rezultatai, sugrįžus prie įprastos mitybos, greitai išnyksta. Suvaldyti kūną pagal proto įnorius yra beveik neįmanoma. Tačiau, kai reikia, pabadauju be didelių kentėjimų. Organizmas kurį laiką priešinasi, bet greitai paklūsta. Žinau, gydytojai nepritaria ekstremalioms dietoms... Kartą vos prieš savaitę sužinojau apie spektaklį, kurio neturėjo būti. Gyvenau atostogų režimu, tad teko susiimti. Visą savaitę - jokio maisto, tik vanduo. Kadangi mėgstu kavą, ir jos vieną puodelį išgerdavau. Jaučiausi gerai.

- Tam tikru laiku dirbti, ilsėtis, valgyti, t.y. laikytis pastovaus ritmo... Menininkai tokius patarimus išklauso su šypsenėle?

Nebūtinai. Juk neįsiklausydamas, ar tau viskas gerai, ar organizmas nepavargo, alini save. Kartais pats kūnas įspėja, jog laikas pailsėti: tai kojos nikstelėjimas, tai gripas. Mane pristabdo artimų žmonių mirtys. Tada atsiranda laiko savęs paklausti, kur nubėgsiu? O gal neverta tiek skubėti, šuoliuoti per gyvenimą? Bet po kurio laiko ir vėl skubi; kol neša kojos, bėgti gera. Bėgimas juk irgi padeda išsaugoti sveikatą?!

Darbai ir datos

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Sabina Martinaitytė nuolat kviečiama dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių teatrų spektakliuose, festivaliuose ir koncertuose (Vokietijoje, JAV, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Moldovoje, Lenkijoje).

Iš viso dainuota per 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Su pianiste Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektore Audrone Eitmanavičiūtė parengta beveik trys dešimtys solinių programų, tarp jų - G.Verdi, G.Puccini, F.Schuberto monografiniai koncertai, programa “Ave Maria”.

Aukščiausi įvertinimai

2000 m. - Kauno teatralų prizas “Fortūna” už Madalenos partiją U.Giordano operoje “Andrė Šenjė” ir Violetos partiją G.Verdi operoje “Traviata”.

2002 m. - Geriausios metų solistės vardas bei Lietuvos Kultūros ministerijos premija už Bonos vaidmenį G.Kuprevičiaus operoje “Karalienė Bona”.