Jo duktė Marija de la Concepcion Picasso, paprastai vadinama tiesiog Maya, yra pasakojusi, kad P. Picasso džiaugėsi tėvyste, tačiau tiek su ja, tiek su savo pirmagimiu Paulo visada išlaikė tam tikrą atstumą. Moters teigimu, garsusis dailininkas buvo visa savo esybe pasinėręs į menininko vaidmenį ir atsiribojęs nuo visų kitų pareigų. Tėvo bei vyro taip pat.
Maya yra rašiusi, kad P. Picasso vaikais visų pirma domėjosi kaip naujais ir be galo įdomiais kūrybos objektais. Tapydamas savo pirmagimį Paulo, paveiksluose jis bandė analizuoti pats save ir džiūgavo radęs savo antrininką. Mayos gimimimas į dailininko kūrybą taip pat įnešė naujų motyvų. „Aš jam suteikiau naują galimybę interpretuoti vaiko temą, nes buvau mergaitė“, pažymi ji.
Duktės teigimu, jos ir tėvo niekada nesiejo gilus emocinis ryšys. Vėlesniais gyvenimo metais P. Picasso jai tapo tiesiog Picasso. Ši pavardė Mayai nusakė ne tėvą, bet žinomą asmenybę ir talentingą menininką. Jos manymu, menas žymiajam kubistui buvo vienintelis būdas komunikuoti su savo vaikais.
„Kai pietaudavome, Picasso dažnai pašokdavo nuo stalo, sušukdavo „Nejudėk!“, atsinešdavo popieriaus, pieštuką arba spalvotų kreidelių ir puldavo eskizuoti. Tokiomis akimirkomis jis jausdavosi labai laimingas, tačiau aš jausdavausi kaip negyva“, - prisimena Maya.
Duktė mano, kad būtent vaikų atsiradimas P. Picasso padėjo geriau įsigilinti į savo santykį su moterimis. Ir nors paprastai jo tapyba pulsuoja vyriška energija, daugelyje paveiksluose gausu stiprių feministinių motyvų.
„Tapydamas mus su Pablo, Picasso ėmė naujai interpretuoti motinas. Savo paveiksluose jis joms suteikė visas įmanomas galias. Tai buvo savotiškas garbinimo aktas. Kiekvienas to laikmečio paveikslas reprezentuoja tėvo susikurtą moteriškumo idealą. Jis vaizduoja moteris, kurios yra pačiame jėgų žydėjime, be galo laimingos ir tvirtos, tačiau vienos su savo kūdikiais. Nepriklausomos vaisingumo deivės. Manau, kad Picasso niekada taip ir neįsigyveno į tikro tėvo rolę. Jo tikrieji vaikai buvo jo paveikslai“, - pasakoja Maya.
Paloma Picasso
Garsioji Picasso pavardė gerai žinoma ir tiems, kurie nėra abejingi mados pasauliui. Ir tikrai ne vien dėl sąsajų su garsiuoju dailininku. Jauniausia P. Picasso duktė Paloma yra žinoma kaip puiki mados dizainerė, verslininkė ir netgi savotiška stiliaus ikona. Kaip ir pirmųjų vaikų atveju, jauniausia atžala taip pat atsidūrė ne viename tėvo paveiksle. 1949 m., kai gimė Paloma, P. Picasso buvo šešiasdešimt aštuonerių metų amžiaus. Vis dėlto veikiausiai ne tai buvo pagrindinė kliūtis užsimegzti artimam emociniam ryšiui.
Paloma Picasso prisipažįsta, kad stiprybės ir elegancijos ją išmokė mama. Prancūzė Francoise Gilot pagarsėjo tuo, kad, priešingai nei kitos su Picasso bendravusios moterys, nepasidavė jo dvasiniam terorui ir pati jį paliko. Negana to, sėkmingai tęsė dailininkės karjerą.
Jos duktė Paloma ilgą laiką bijojo nerti į kūrybos vandenis, nuogąstaudama, kad daugelis matys ne ją ir jos pasiekimus, o garsiąją pavardę. Vis dėlto, vos sulaukusi devyniolikos, ji pradėjo daryti sėkmingą karjerą. Dirbdama drabužių dizainere, mergina sukūrė pirmuosius juvelyrikos dirbinius, kuriuos teigiamai įvertino kritikai.
Ją pastebėjo prancūzų dizaineris Yves Saint Laurentas, ir jaunoji P. Picasso sukūrė aksesuarus jo kolekcijai. Nuo 1980 m. ji pradėjo dirbti su kompanija „Tiffany&Co“. Po ketverių metų moteris ėmė eksperimentuoti su kvapais ir sukūrė didžiulės sėkmės sulaukusius savo vardo kvepalus. Tais pačiais metais pasirodė ir jos vardu pažymėta kosmetikos bei kūno priežiūros priemonių linija.
Po tėvo mirties 1973 m., Paloma trumpam praradusi susidomėjimą dizainu, nusifilmavo erotinėje lenkų režisieriaus Waleriano Borowczyko juostoje „Amoralūs pasakojimai“. Nors jos aktorinis debiutas buvo palankiai įvertintas kritikų, liaupsinusių merginą dėl jos grožio, aktorės karjeros ji netęsė.
