- Su gera nuotaika ir optimizmu atliekate daugybę miestui svarbių darbų, pateikiate idėjų ir sumanymų. Kas Jus taip “sustyguoja”?
Įprotis viską matyti globaliai, pasitempti ir visur suspėti, manau, mobilizuoja kūno ląsteles ir atomus. Trūksta laiko sau ir šeimai, bet esu patenkintas savo indėliu puoselėjant miestą. Svajoju apie atostogas, būtų gera ramiai paskaityti knygą, pamuzikuoti, pakeliauti. Kita vertus, kažin, ar atsipalaidavęs netapčiau ligonis, neimtų braškėti stuburas ir kitos kūno dalys (juokiasi).
- Vis dėlto ištaikote laisvesnę valandą sau?..
- ... ir einu golfo pažaisti. Vilioja kelionės. Italijoje buvau daug kartų ir dar važiuosiu, man rūpi šios šalies architektūra, istorija. O kai Kaune prasideda Džiazo festivalis, įsitaisau pačioje pirmoje eilėje visuose koncertuose. Groju gitara - savo malonumui ar draugams; anksčiau buvau profesionalus muzikantas. Nuolat turiu pluoštelį gaidų, naujų kūrinių, kuriuos noriu išmokti. Tarp jų - ir A.Carlos Jobim bosanovos - tai šio garsaus brazilų kompozitoriaus stilius, kuriuo labai domiuosi ir propaguoju.
- Ar šiandieniame Jūsų repertuare yra kas nors iš legendinės grupės “Aitvarai”?
Nuo 1962-ųjų grojau gitara estrados ansambliuose Kauno jaunimo kavinėje. O “Aitvarus” subūriau 1967 m. Kauno politechnikos institute, studijuodamas architektūrą. Tai viena pirmųjų Lietuvoje big byto grupė, buvau jos vadovas ir gitaristas. “Aitvarai” ir kitos to meto roko grupės - garsiosios roko grupės “The Beatles” proveržis per geležinę uždangą. Buvome maištingi dvasia, tai išreiškėme švelnaus, taikaus protesto forma.
Koncertai, konkursai - labai stigo laiko studijoms! Dainavome “gyvai”, nevaidinome kaip dabartinės “žvaigždės”, naudojančios garso įrašus, fonogramas. Prieš keletą metų subūriau jaunystės kolegas į “Dinozaurų festivalius” - kartą per metus susitinkame, pagrojame.
- Viena Jūsų priedermių - santuokų ceremonijos. O kaip jaučiatės Jūs, ceremonmeisteris, sukuriantis šventę jauniems žmonėms?
Gerai! Žinoma, jeigu per dieną sutuoki dešimt, o ne keturiasdešimt porų. Čia kaip muzikoj: jei groji - tai nuoširdžiai ir tiksliai. Aš esu įsitikinęs tuo, ką sakau jauniems žmonėms ir tvirtai spaudžiu rankas pasveikindamas. Kaune sklando legenda, ir, ko gero, būsiu prie jos prisidėjęs, kad mano sutuoktos šeimos rečiau papildo išsiskyrusiųjų suvestines. Malonu, jeigu taip.
Kai žvelgiu į puošnius jaunuosius, į jų akis, pagalvoju: šventė baigsis, įdomu, kaip jūs gyvensit? Kaip ir jūsų tėvai linkiu: būkit laimingi. Jūs - dar vaikai, labai daug ko turėsit išmokti. Ir aš mokiausi, ir reikėjo pastangų išskaidant karčius dūmus namuose, kad išsaugočiau šeimą. Ištuoka - šeimos tragedija. Šis aktas registruojamas kitose patalpose, ne Rotušėje.
Kęstutis su žmona Vida pernai minėjo 40-ąsias, rubinines santuokos metines.
- Ar teikiate svarbos sveikatingumo sistemoms?
Tenka atskirai kalbėti apie kūną ir apie dvasią. Racionali, subalansuota mityba, saikas, mokėjimas savo organizmo statybai panaudoti vertingiausias medžiagas ir neapsunkinti balastu - pritariu šiems principams ir vadovaujuos. Mėgstu įvairius žuvies patiekalus, ypač - iš lašišos, menkės, skumbrės, tuno. Mėgstu žalumynus, salotas su sėmenų aliejumi. Bet turiu ir nuodėmių, kurias darau sąmoningai: kavą saldinu cukrumi, vargiai išgeriu rekomenduojamą per parą kiekį vandens, mėgstu šokoladą ir vienintelėje Kauno krautuvėlėje parduodamus imbierinius naminius sausainius.
Tiesa, niekuomet nerūkiau. Negeriu šampano, kuris yra dažno renginio protokole numatytas gėrimas. Kadangi dažniausiai esu šeimininkas, kitus vaišindamas pats išsisuku jo neragavęs.
- Ar vis dar patiriate “priešstartinį jaudulį” didelių, atsakingų renginių metu?
Žinomas profesorius kardiologas mano, kaip renginių vedėjo darbą, dėl, pasak jo, “pragariškos įtampos”, įvertino kaip didelės rizikos sveikatai. Įteikė vizitinę kortelę ir pasakė, kad lauks klinikoje, patikrins profilaktiškai. Atidėliojau ir dar nenuėjau! Nemėgstu, tiesą sakant, vizitų pas gydytojus.
Mano dvasinės sveikatos formulė - būti harmonijos būklės, t.y. nesipykti su savimi, aplinka ir pasauliu. Kai vyrauja gyvenimo kredo ir veiksmų dermė, ligoms vietos nėra. Aš žinau, kad einu geru keliu arba stengiuosi eiti; žinau, kad mano gyvenimas prasmingas. Kauno Rotušę per dvidešimtį metų pavyko ir išpuoselėti, ir pripildyti nauju turiniu: naujos tradicijos, ceremonialai, labdaros pokyliai, mero inauguracijos, net ir santuokos ceremoniją šiek tiek pakeičiau.
Rėmėjams padedant, Rotušės aikštėje atidengta vaško lydymo krosnis, ją gali apžiūrėti praeinantys žmonės. Tikslo ir veiksmų harmonija teikia sveikumo sielai. Tuomet ir kūnas neturi dėl ko skųstis.
