Tiesa, kad prityrę ir pradedantieji akvariumų mėgėjai galėtų gauti konsultaciją, objektyvų vertinimą, buvusiam klaipėdiečiui teko nueiti tam tikrus gyvenimo etapus.
Meilė gamtai
Pirmiausia G. Mačernis pamilo gamtą. Su kuprine ir palapine kelias paras iškylaudavo kiekvieną savaitę. Pasikviesdavo draugų, kai jie negalėdavo, juos atstodavo mylimas šunelis.
„Aplink Klaipėdą yra labai gražių upių, prie jų daug laiko ir praleisdavau. Nuo vaikystės esu suaugęs su gamta, kartą paskaičiavau, kad joje praleidau šešiasdešimt parų. Arti vandens, medžių apsuptyje pagerėja savijauta, nuotaika. Čia iš arti matai, kas dedasi gamtoje ir kaip ji yra susijusi su žmogumi“, – kalbėjo vienas iš bendrovės „Amanija“ savininkų. Jo teigimu, žmogaus požiūris į gamtą ir santykis su ja nevisiškai draugiškas.
Anksčiau, atvažiavus prie upės, iš karto galėdavai kurti laužą ir pradėti žvejybą, pastaruoju metu turi surinkti kitų paliktas šiukšles ir tik tada gali poilsiauti.
„Toks žmonių nesąmoningumas ir abejingumas veda į pražūtį, tačiau daugelis nenori klausytis, žinoti ir gilintis, kas žmogaus laukia, jei jis vis dar pjaus šaką, ant kurios sėdi“, – dalijosi mintimis nepailstantis gamtos mylėtojas, pro kurio ausis nepraslysta nė viena informacija, susijusi su gamtos atšilimu.
„Tautiečiai mano: ateityje pašiltės mūsų klimatas. Iš tikro bus priešingai, o šią teoriją galima paaiškinti labai paprastai. Golfo srovė, tekanti aplink Grenlandiją, vingiuojasi aštuoniuke ir mums atneša šiltą vandenį, todėl mes turime vasarą, rudenį, pavasarį. Ištirpus Grenlandijos ledynams, Golfo srovė tekės ratu ir mums nebeatneš šilto oro. Mokslininkų teigimu, Lietuvoje bus Sibiro zona, kuri nusidrieks iki Ukrainos, Sankt Peterburgo. Kitaip tariant, tokią žiemą, kaip šiųmetinė, mes turėsime ištisus metus. Žinoma, jeigu nieko nedarysime“, – įspėjo pašnekovas.
Pasak jo, klimato blogėjimą išduoda gamtos nervingumas, kuris reiškiasi staigiais temperatūros svyravimais. „Kai vieną dieną už lango minus penki, kitą – plius dešimt, tai rimtas įspėjimas, kad gamtoje suirutė, kuri tiesiogiai susijusi ir su žmogaus savijauta.“
G.Mačernis linkęs prieštarauti teigiantiesiems, kad jų blogą sveikatą nulėmė stresas, nuovargis, darbo arba nedarbo įtampa. Iš tikro didžiausią įtaką negerai jausenai daro minėtieji oro svyravimai. Vyresni žmonės jaučia menkiausią slėgio pasikeitimą, tačiau niekas nenori to pripažinti.
Atsakytas klausimas, arba antrasis etapas
Tada, kai pamilo gamtą ir iš arti pamatė, kad jai reikalinga žmogaus pagalba, Gintaras dar neplėtojo verslo, kuriuo pomėgį susiejo su darbu. Veiklus ir energingas vyras uostamiestyje dešimt metų vadovavo meno dirbinių gamybos ir prekybos įmonei ir labai domėjosi povandeniniais augalais.
Į jų pasaulį statybos ekonomisto diplomą turintis Gintaras stačia galva panėrė, jo žodžiais tariant, norėdamas rasti atsakymą į klausimą, kodėl parduotuvėje pirkti augalai, vos įsodinti į akvariumą, žūsta, o jei ir nežūsta, skursta.
Taip esą yra dėl labai paprastos priežasties. Anot Gintaro, visi mūsų šalyje pardavinėjami akvariumų augalai įvežami iš užsienio, kur jie buvo auginami šiltnamio sąlygomis. Be to, jie nepritaikyti Lietuvos vandeniui. Nesėkmėms padėjus rasti atsakymą į klausimą, Gintarui kilo mintis lietuvaičiams užauginti gražių povandeninių augalų, prisitaikiusių prie lietuviškų auginimo sąlygų, t. y. augančių vandenyje, kurio karbonatinis kietumas 21-22.
Sėkmingą vandens augalų augimą lemia ir gerai paruoštas gruntas, trąšų sluoksnis, gyvos bakterijos, kurios perdirba visas kenksmingas medžiagas. Svarbu geras apšvietimas, angliarūgštė, nes augalai, kitaip nei žmonės, įkvepia anglies dvideginį, o išskiria deguonį.
Imtis naujos veiklos Gintarą paskatino nuolatinis buvimas gamtoje. Nardydamas ežeruose, upėse jis ne tik matė, kaip ir kokie augalai auga, bet ir nemažai jų parsiveždavo namo, bandydavo akvariume pridaiginti ir iš mažo daigelio užauginti didelį augalą.
„Lietuviški augalai akvariume neišsilaiko. Jie ištveria tik vasarą, o atėjus žiemai vegetacija baigiasi. Užauginti pavyko tik žaliąją leliją, ragalapį bei fontinalį, kurį su meškere sužvejojau iš šešių metrų gylio“, – dalijosi patirtimi povandeninių augalų augintojas.
Noras pasidalinti patirtimi
Akvariumų mėgėjams G. Mačernis gali pasiūlyti ir nemažai žuvų rūšių. Tik reikia žinoti, kokios – plėšrios ar taikios – norite, kokiame akvariume ji augs. Prieš atidarydamas saloną jis buvo sumanęs padaryti porą parodinių akvariumų, idant žmonės galėtų ateiti ir pažiūrėti, kaip jie turi atrodyti, – augalinis, atviras, uždaras, palyginti tarpusavyje, sužinoti kiekvieno privalumus ir trūkumus.
Gintaras pastebėjo, kad ir lietuviai vis dažniau nori namuose turėti ne uždarą, bet atvirą akvariumą. Jį labai patogu prižiūrėti, nereikia nuiminėti dangčio, lempų. Be to, jame augalai gali kyšoti iš vandens ir žydėti, nes po vandeniu joks augalas neskleidžia žiedų. Atviras akvariumas gražesnis, nes jame įrengtas ryškus halogeninis apšvietimas. Tačiau atviro akvariumo namuose reikėtų atsisakyti šeimoms, turinčioms mažų vaikų, nes jie į akvariumus primeta įvairių daiktų, net įpila alkoholio. To niekada neatsitiks, laikant namuose uždarą akvariumą.
„Iš jo niekada neiššoks žuvytės. Juk jos nesupranta, kad yra akvariume, o iššokusios iš vandens atsidurtų ant grindų“, – sakė G. Mačernis.
Jo žodžiais, daug reikia žinoti ir apie augalinį akvariumą. Pirmiausia tai, kad jį būtina prižiūrėti kaip japonišką sodą. Jis formuojamas kas dvi trys dienos, kitaip vieni augalai nustelbs kitus ir atims iš „kolegų“ šviesą, dėl to šie išnyks. Taip pat augalus būtina genėti.
„Manoma, kad į akvariumą reikia kuo rečiau kišti rankas, tada jam esą bus geriau. Nenorėčiau sutikti – visi augalai yra gyvi ir jaučia žmogų, kuris su jais bendrauja. Jiems tikrai nebus blogiau, kai jų šeimininkas padarys geresnes sąlygas augti, įpils trąšų“, – argumentuotai kalbėjo Klaipėdą į Šiaulius iškeitęs gyvojo pasaulio žinovas ir užsiminė apie daugelio pamėgtus akvariumus su uolomis. Jiems nereikia daug priežiūros, tačiau G.Mačernis jų nelabai mėgsta, nes atrodo kaip negyvi.
„Nėra augalų, nėra ir gyvybės. Norint turėti sveikas žuvis ir gyvą akvariumą, būtina sodinti daug augalų. Nuo jų ir vanduo bus skaidrus“, – vardijo augalų privalumus žmogus, kurio gyvenimą jie dėsningai sudėliojo, sumodeliavo, pomėgį suliejo su darbu, darbą – su didžiausia aistra.
