Jei pasirodys, kad kaukolė nesubyrėjusi, mokslininkai galės įminti mįslę, kuri daugelį metų neduoda ramybės meno gerbėjams - kas iš tiesų buvo Mona Liza?
Padarę virtualią, o vėliau ir fizinę Leonardo veido rekonstrukciją, ekspertai ją palygins su iš paveikslo besišypsančiu veidu.
Projekte dalyvaujantis antropologas Giorgio Gruppioni MSN sakė: “Nežinome, ką rasime iškasę kapą. Galbūt tik dulkes. Tačiau jei palaikai gerai išsilaikę, jie pasitarnaus kaip biologinis archyvas, padėsiantis daugiau sužinoti apie menininko gyvenimą ir mirtį”.
Grupės vadovas Silvano Vinceti tikisi vasario pradžioje aptarti projektą su prancūzų pareigūnais, atsakingais už kapavietę Ambuazo pilyje.
Gali būti, kad italų entuziazmas netrukus išblės, mat Prancūzijoje gauti leidimą ekshumacijai nėra lengva - tai ilga teisinė procedūra.
Precedentiniai atvejai verčia manyti, kad ji užtruks dar ilgiau, ypač kai kalbama apie tokį garsų renesanso genijų kaip Leonardo da Vinci.
Luaro (Loire) slėnyje stovinčios viduramžių pilies vadovo Jean-Louis Sureau teigimu, gavus prašymą bus sudaryta ekspertų komisija ir klausimas bus aptartas su Prancūzijos kultūros ministru.
Paskutiniai Leonardo da Vinci gyvenimo metai
Į Prancūziją Leonardo pakvietė karalius Francis I. Šis jį vadino savo “pirmuoju tapytoju”. Prancūzijoje menininkas praleido paskutinius trejus savo gyvenimo metus ir mirė 1519 m., būdamas 67-erių.
Menininkas palaidotas bažnyčioje, kuri buvo sunaikinta per Prancūzijos revoliuciją. Palaikai, kurie, kaip manyta, yra Leonardo, buvo perlaidoti šalia pilies esančioje šv. Huberto koplyčioje.
Antkapyje teiškalta: “Leonardo da Vinci”. Lankytojai informuojami, kad palaikai priklauso šiam garsiam menininkui.
“Ambuazo kapas - simbolinis. Tai didelis klaustukas”, - sakė Toskanoje esančio šiam menininkui dedikuoto muziejaus direktorius Alessandro Vezzosi. Jis pats šiame projekte nedalyvauja.
A. Vezzosi mano, kad kapo tyrimai padėtų identifikuoti menininko kaulus ir rasti atsakymus į kitus klausimus, pavyzdžiui, nuo ko jis mirė. 2004 m. A. Vezzosi prašė leisti iškasti kapą ir ištirti palaikus, tačiau Ambuazo pilies vadovybė to padaryti neleido.
Kalbėdamas apie projektą, Silvano Vinceti sakė, kad pirmosios diskusijos pradėtos prieš keletą metų, o vasario pradžioje planuojama susitikti ir aptarti projektą detaliau. Vėliau bus paduotas ir oficialus prašymas.
Monos Lizos paslaptis
Nacionalinis istorinio ir meninio paveldo komitetas buvo įkurtas 2003 m. Jį sudaro 100 projekte dalyvaujančių ekspertų.
“Komiteto tikslas - išspręsti didžiausias praeities mįsles”, - sakė S. Vinceti, knygų apie meną ir literatūrą autorius.
Bene žymiausias pasaulio paveikslas “Mona Liza” eksponuojamas Paryžiaus Luvro muziejuje ir per metus sulaukia 8,5 mln lankytojų. Ši paveikslą jau ne vieną šimtmetį gaubia paslapties šydas. Spėliojama, kad galbūt jame pavaizduota Florencijos pirklio žmona ar net pati Leonardo motina.
Hipotezė, kad “Mona Liza” - menininko autoportretas, mokslininkus padalijo į kelias stovyklas. Vieni mano, kad jis prisidengė paslaptingąja šypsena, nes mėgo pokštus ir mįsles; kiti mano, kad paveiksle nutapytas dvilytis kūrėjo meilužis, mat spėjama, jog Leonardo buvo homoseksualus.
Kai kurie ekspertai lygino barzdoto menininko autoportretą su Mona Lizos veidu ir pateikė skaitmenines analizes apie tai, kaip tobulai atitinka abiejų veido bruožai.
Jei bus prileisti prie kapo, italų ekspertai planuoja naudoti miniatiūrinę kamerą ir pro žemę prasiskverbiantį radiolokatorių, kurio bangomis bus bandoma aptikti kaulus. Tada šie bus iškasti ir tiriami.
Planuojami DNR tyrimai
A. Vezzosi abejoja šio tyrimo veiksmingumu, kadangi nėra žinoma apie tiesioginius menininko palikuonis ar kapus, kuriuose būtų palaidoti jo tikri artimieji.
Pasak G. Gruppioni, iš kaulų išgauta DNR ateityje galėtų būti palyginta su kitur rastomis DNR. Pavyzdžiui, yra manoma, kad Leonardo tepė spalvas ant drobės naudodamas nykštį, galbūt paseilintą. Tai leidžia tikėtis rasti DNR ant jo paveikslų. Tačiau G. Gruppioni mano, kad tai nelabai realu.
Naudingos informacijos (ar kaulai priklausė vyrui ar moteriai, ar žmogus mirė jaunas ar senas) galima gauti ir kitais tyrimais, nebūtinai DNR.
“Tikimybių lygiai, kad kaulai bus priskirti teisingai, smarkiai skiriasi. Kad tikimybė būtų kuo didesnė, būtinas DNR tyrimas”, - teigė G. Gruppioni.
Ekspertai taip pat bandys rasti patologiją ar kitą mirties priežasties įrodymą. Pasak Vinceti, būtų nesunku nustatyti tiuberkuliozę ar sifilį, nes šios ligos palieka žymius pėdsakus kaulų struktūroje.
“Geriausiu atveju - jei bus rasta nepažeista kaukolė - ekspertai rekonstruos veidą”, - sakė Francesco Mallegni. Jis yra antropologijos profesorius, specializuojasi rekonstrukcijos srityje ir yra atkūręs garsių italų, tarp jų ir Dantės, veidus.
Komiteto ekspertai irgi neturi vieningos nuomonės, kas toji Mona Liza.
S. Vinceti manymu, Leonardo galėjo laikytis požiūrio, kad autoportrete svarbiausia ne atkartoti fizinius žmogaus bruožus, bet išreikšti sielos būseną.
Hipotezes, kad “Mona Liza” yra Leonardo autoportretas, muziejaus direktorius Vezzosi pavadino “beprasmėmis ir neturinčiomis pagrindo”.
“Paveikslas yra tarsi veidrodis: kiekvienas turime savų hipotezių ir įsitikinimų, ir matome tai, ką norime matyti”, - sako A. Vezzosi.
Pasak jo, daugelis mokslininkų mano, kad paveiksle pavaizduota moteris yra menininko rėmėjo, Florencijos didiko Giuliano de Medici meiluže arba turtingo Florencijos šilko pirklio Francesco del Giocondo žmona. Pastaroji nuomonė yra labiausiai paplitusi.Itališkai paveikslas vadinamas “La Gioconda” (Džokonda).
