“Jaučiu, kad atėjo laikas duoti. Noriu, kad upės zona taptų žmonių susibūrimo ir bendravimo vieta. Pats mėgstu čia leisti laiką, todėl esu patenkintas, galėdamas prisidėti prie pakrantės atgaivinimo”, – atviravo V. Puzeras, pokalbiui pakvietęs susitikti tiesiog prie Neries.
Vaikštinėdami upės pakrante, šalia krantinėje dizainerio “susodintų” geltonų kėdučių „Korys“, kalbėjomės apie kūrybą, dizainą, iššūkius ir didžiausius gyvenimo projektus.
Kaip čia jauties?
Gerai. Dar geriau jaučiuos matydamas vizijas, kaip galima atgaivinti upę, kad ši vieta taptų populiari. Upė turi trauką: čia pat miesto centras, didėlė erdvė, tekantis vanduo... Tiesiog fotogeniška vieta.
Kaip gimė mintis dalyvauti upės urbanizacijos projekte?
Mane sužavėjo ši iniciatyva. Upė – centrinė miesto ašis, ir ji negyva... Kaip taip gali būti? Paanalizavau, ką galima padaryti ir ėmiausi realių darbų. Taip atsirado du projektai, kuriuos jau galima realiai apžiūrėti – kėdutės „Korys“ ir suoliukai-gultai „Comm“. Šios mano idėjos buvo įvertintos vasarą vykusioje tarptautinėje dizaino konferencijoje „Design for All“. Turiu ir daugiau idėjų upei. Stebėjau šią vietą ir supratau, kaip ją mėgsta žmonės. Kadangi gimiau ir užaugau Vilniuje, man svarbu prisidėti prie šios idėjos realizavimo.
Ar šitas projektas nevirs impulsu dalyvauti ir kituose visuomeniniuose projektuose?
Jaučiu, kad atėjo laikas duoti. Esu pakankamai užimtas ir kitais darbais, tačiau norint, visada galima atrasti laiko. Man pačiam tai aktualu. Manau, kad tai mano visuomeninių projektų pradžia.
Visai nesenai Londono dizaino savaitėje pristatei savo dekoratyvinį padėklą „Shine“. Viktorijos ir Alberto muziejuje tai pirmasis lietuvio darbas. Puikus ėjimas! Kokie tavo įspūdžiai?
Parsivežiau Londoną galvoje (juokiasi). Pirmiausiai – tai didelė patirtis, susipažinau su šiuolaikiniais dizaino kultūros skleidėjais. Tačiau nejutau, kad dalyvavau vienas. Kuriantis žmogus visais laikais buvo geriausias kultūros ambasadorius. Aš tiesiog atstovavau savo šaliai. Dalyvavimas tokiuose renginiuose neša žinią apie Lietuvą, o aš stengiuosi, kad tai formuotų teigiamą požiūrį apie gabių žmonių šalį. Ir tai atsakinga misija.
Karjeros pradžioje startavai kaip baldų dizaineris. Kodėl?
Tiesiog tuo metu buvo palanki situacija. Vienas garsus baldų gamintojas mane pastebėjo ir įvertino, kuomet buvau antro kurso studentas. Kurdamas visada keliu klausimą – ko žmogui reikia – ir neriu į aktualius, konkrečius projektus. Tada reikėjo baldų. Turėjau geležinę praktiką, nes suprojektuoti kėdžių sistemą yra tikrai sudėtinga. Nesu linkęs savęs vadinti kurios nors vienos srities žinovu... Tiesiog matau, kas aktualu, ir sprendžiu. Svarbiausia juk idėja. Gal kitas projektas bus statinių komplekso projektas? Negali žinoti (juokiasi).
Kuklumas – gera savybė, bet kai esi įgyvendinęs tiek daug biuro interjerų ir biuro sistemų projektų, etiketė neišvengiamai prilipdoma. Kokias naujas idėjas generuoji šioje srityje?
Visai neseniai pristačiau naują, unikalią biuro sistemą, išsiskiriančią ypatingai švariomis linijomis. Ji maksimaliai funkcionali, todėl puikiai atitinka šiandienos vartotojo poreikius. Greitai pasiūlysiu ir kėdes, derančias prie šios sistemos. Biuro kėdžių projektas jau subrandintas ir bus pristatytas pavasarį. Tiesiog noriu pasiūlyti bendrą visumą, filosofiją. Nes biuras padeda formuoti santykius tarp žmonių.
Kokią vietą Lietuvoje užima dizainas?
Lietuviams reikia mokėti pateikti dizainą ir, svarbiausia, įtikinti, kad turi būti būtent taip. Dizaino kalba yra komunikacija, reikalaujanti atsakymų į daugybę klausimų. Dizainas yra gyvenimo būdas. Na o dizaineris – tiesiog gyvenimo būdo rašytojas (juokiasi).
Kaip manai, kuo praturtins dizaino sritį sunkmetis?
Kiekvienas laikmetis palieka savo antspaudą. Nesunku suprasti, jog šiuo metu vyksta vertybių išgryninimas. Dizaine taip pat. Tarytum formuojamas šūkis - nekurk nieko nereikalingo, pasverk kiekvieną žingsnį. Juk sunkmetis ir atėjo todėl, kad žmonės pradėjo per daug vartoti. Aš gal net įžvelgiu savotišką dizainerio misiją – išvalyti aplinką nuo bereikalingų dalykų. Man ypatingai patinka švarūs, išgryninti sprendimai.
Atrodo, jog visada atsiduri reikiamu laiku reikiamoje vietoje? Kur ta paslaptis?
Aš tiesiog einu ir nuolat stebiu aplinką. Iš to ir gimsta idėjos. Svarbu sugebėti įžvelgti aktualiją. Esu atkaklus, o užsispyrimas dažnai padeda eiti kiaurai. Aš per laiką išmokau atsidaryti duris (juokiasi).
Kokiais principais vadovaujiesi kurdamas?
Svarbiausia viską daryti taip, tarsi darytum sau. Kūrybai ir darbų realizavimui atiduodu visas savo jėgas. Sakoma: elkis taip, kaip norėtum kad su tavimi elgtųsi. Būtent šiuo principu ir vadovaujuosi.
Darbe esi perfekcionistas?
Darbo laiko neskaičiuoju. Ir apskritai, tai ne darbas, o gyvenimo būdas. Esu reiklus ir sau, ir kitiems.
Mėgsti iššūkius?
Taip. Labai!
Ir asmeniniame gyvenime?
Dabar toks gyvenimo periodas, kai esu pasinėręs į darbą, į projektus. Šeimos projektas, kaip aš tai vadinu, be abejonės yra didelis iššūkis. Sakyčiau – didžiausias gyvenimo projektas. Šiai užduočiai save dar brandinu. Ateis metas ir šiam projektui (šypsosi).
Ar gali save įsivaizduoti kokiame nors kitame amplua?
Neįsivaizduoju, jei tai nepapildo mano pagrindinio kelio. Juk darome tai, ką sugebame geriausiai. Aišku, darantis žmogus gali atrasti savyje dar jam pačiam nežinomų sugebėjimų. Tiesiog įsiklausius širdies balso, sprendimai tampa aiškūs. Žinoma, plečiant akiratį galima atsirasti naujų sferų, atitinkančių ir papildančių gyvenimo būdą. Turiu pasirinkimo laisvę, bet man labai pasisekė, nes darau tai, kas iš tikrųjų patinka.
Kaip save įsivaizduoji po kokių 10-ties metų?
Auginu patirtį ir žengiu į priekį. Beveik visuose savo projektuose matau tęstinumą. Nuo mažo dalyko iki grandiozinės inspiracijos. Matyt, darysiu tą patį ir stengsiuosi progresuoti.
Kaip ilsies? Ar lieka laiko?
Na, jei šiuo metu atrasčiau valandą laisvo laiko, mielai pasivaikščiočiau Neries pakrante. Kalbant apie pomėgius, mėgstu atviras erdves. Traukia jūra, Kuršių marios, Neringos kopos... Mėgstu sportą, kuris man yra kaip meditacija. Kalbu apie burlenčių sportą ir jėgos aitvarus. Tai ekstremalūs pojūčiai – vėjo, bangų jėgos, saulės... Ilsiuosi su stichijomis (juokiasi). Po tokių potyrių grįžtu švaria galva. Žiemos sezonu renkuosi snieglentę kalnuose. Laisvalaikis – aktyvus, o poilsio forma – gamta.
