"Pats veiksmas gimdo veiksmą. Ir energiją, kurią dainuodamas “transliuoji”, sukuria kitą energiją, kuri vėl leidžia tęsti tavo veiksmą. Savo gyvenimo neatsieju nuo ekspresijos, energijos, nuo tempo, nuo tokio buvimo guviu, aktyviu. Ir, matyt, tai pasidaro tiek įprasta, kad net nepastebi, jog judi nuolat. Tai ir būtų jaunatviškumo receptas.
Pasiutęs buvau vaikas. Niekaip nenustygdavau vietoje. Gimiau Tytuvėnuose (Kelmės r.). Mažas būdamas būtinai visas balas išmatuodavau. Ir vyresnius vaikus erzindavau, žinojau, kad manęs nepavys. Bet, pasak mamos, manimi buvo galima pasitikėti. Iš keturių vaikų šeimoje buvau vyriausias, tad kol nepradėjau lankyti mokyklos buvau už auklę.
Tėvai kasryt išeidavo į darbą, o aš savo sesėms ir broliui valgyti gamindavau, prižiūrėdavau juos, ir tuo pačiu mes visi “siausdavome”.
Paauglystės metai prabėgo Jurbarke. O sulaukęs penkiolikos metų atvykau studijuoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją mokyklą. Nuo tada laikau save klaipėdiečiu. Klaipėda - mano miestas", - pasakojo S.Januška.
- Kodėl pasirinkote muziką?
Čia jau tikrai ne aš rinkausi. Taip norėjo tėvai, tiksliau mama, kuri buvo labai daininga ir šokėja gera. Ji negalėjo realizuoti savo svajonės, todėl troško, kad bent vienas iš vaikų gautų muzikinį išsilavinimą.
Dešimties metų mama mane nuvedė į muzikos mokyklą. Greitai supratau, kad muzika - mano pasaulis. Galima sakyti, kad mamos perduotas genas ėmė manyje ir prabudo. Mokytis muzikos reiškia, jog turi paaukoti laisvalaikį ir daug, kantriai dirbti. Tai išugdo labai geras savybes: kantrumą, kruopštumą, pastabumą. Jos praverčia pasirenkant bet kurią profesiją.
15-os metų atvykau į Klaipėdą ir įstojau į Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, klarneto klasę. Ši mokykla, kuriai 80 metų, turi savo vardą dar nuo Smetonos laikų. Čia paruošti pučiamųjų instrumentų muzikantai garsina Lietuvą.
1978 m. įstojau į Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakulteto Džiazo katedrą. Jeigu atsitiktinai nebūčiau sutikęs profesoriaus Prano Narušio, nežinia, kaip būtų susiklostęs mano likimas. Mat baigęs S.Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą gavau paskyrimą dirbti Jurbarko kultūros namuose. P.Narušis mane paragino: “Tęsk studijas, mes kaip tik kuriame Džiazo katedrą”. Nors džiazas man panašėjo su pramogine muzika, o ne su klasika, pagalvojau, kodėl gi nepabandžius. Ir neapsirikau. Jau pirmaisiais studijų metais susipažinau su nepaprastai talentingais jaunuoliais nuo I iki IV kurso, suvažiavusiais į uostamiestį studijuoti iš visos Lietuvos.
Kai kurie jų buvo “visa galva aukščiau” manęs. Sumanėme, kad reikia kurti studentišką grupę. Kadangi S.Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje gavau dainavimo įgūdžius, tapau vokalistu.
Taip 1978 m. atsirado grupė “Studija”, nors oficialiai šiuo vardu pasivadinome gerokai vėliau. Pagrindinė auditorija, kurioje mes “augome” buvo Orkestro studija. Iš pradžių norėjome pasivadinti “Combo studija”. “Combo” - muzikinis terminas. Tačiau Kultūros ministerija užbraukė šį žodį, tad liko vien “Studija”
- Esate sukūręs per šimtą dainų. Kaip “randate” žodžius ir muziką jiems?
Čia jau yra visa alchemija. Aš dirbu kaip laboratorijoje. Iki dainos gimimo yra daugybė motyvų; muzikinių užuominų, kartais net ne muzikinių, o spalvinių, garsinių, duodančių pradžią. Tuokart “užsikuria” procesas. Kol daina neturi teksto, ji - be “veido”. Kai sukuriamas tekstas, tuokart įvyksta krikštynos. Kūrėjas turi turėti jam priimtinas sąlygas. Man tai tokios, kurios atskiria nuo aplinkos ir nėra jokio triukšmo. Kuriu tyloje. Pakanka darbo stalo ir instrumento.
- Grupė “Studija” užaugino ne vieną lietuviškos muzikos melomanų kartą, daugeliui atlikėjų parodėte kelią profesionalumo link.
Kaip pedagogo, turinčio 12-os metų darbo stažą, mano toks pagrindinis tikslas ir yra. Bendravimas ir buvimais su jaunais talentais. Suteikti jiems žinių, padėti atrasti save tikrame, neiškreiptame muzikiniame pasaulyje. Be abejo, aš darbuojuosi aiškiai išreikštoje stilistinėje plotmėje - džiazo muzikoje ir stengiuosi perteikti pagrindus.
Džiazo muziką vertinu už gilią išraišką, už didžiulę spalvų gamą, už ribų nebuvimą, tačiau už labai profesionaliai “sustatytą” muziką, atvirą fantazijai, improvizacijai. Tai stilius, kuris man yra labai artimas savo ritmika.
- Prieš dvejus metus su žmona atšokote sidabrines vestuves. Negi nebuvo akimirkų, kai norėjote vienas nuo kito pailsėti?
Esame to pačio kūno dvi pusės. Kaip aš be jos? Pagal profesiją žmona muzikos mokytoja, kartu studijavome. Per pokalbius, per atvirą bendravimą mes pažinome vienas kitą ir jau po mėnesio žinojome, kad tinkame vienas kitam ir norime būti kartu. Nors susituokėme praėjus pusantrų metų nuo mūsų pažinties.
Šeima yra toks kūrinys, kurį kuri visą gyvenimą, kasdien. Iš pradžių tai yra dviejų žmonių kūryba, o po to įsilieja ir vaikai. Tai yra kaip “pelyčių” darbas, viską nešant į savo aruodą. Ir šeima yra nedalomas darinys, už kurį vienodai atsako visos pusės.
Mūsų sūnus, kuris pasirinko verslininko kelią, yra savarankiškas. O mes su žmona labai mėgstame keliauti. Žinoma, pagal galimybes. Pastaruoju metu renkamės tas šalis, kur yra šilta. Tai yra poilsinės kelionės. Nes per įtampą, kasdienį darbą vis dėlto pavargsti. Jeigu dar “užsikrautume” pažintinę kelionę, po atostogų reiktų dar vienų atostogų. Mat pažintinių kelionių pabaigoje guli pavargęs, pavargęs. Šiuo metu “pažintinė” programa pristabdyta, nors ir kiekviena poilsinė kelionė pilna naujų potyrių, įspūdžių ir savotiškų atradimų.
Dažnai būna taip, kad man geriausias poilsis gamtos terapija. Išvažiuoju iš miesto ten, kur vėjas, kad “prapūstų”. Kai norisi ramybės, sėdžiu prie upės su meškere.
Apie pašnekovą
- Legendinės uostamiesčio grupės “Studija” vokalistas Steponas Januška (51 m.) - Lietuvos muzikos pasaulio grandas, dainininkas, kompozitorius, prodiuseris.
- Baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, turinčią vardą dar nuo Smetonos laikų.
- Studijavo Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakulteto Džiazo muzikos katedroje (dabartinė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedra).
- Hitai - “Mergaitė ir regis”, “Daina draugams”, “Spindulys”, “Meilės bliuzas”, “Mano miestas” ir daugelis kitų dainų.
- “Nerūkau ir nevartoju alkoholio. Tokia mano gyvenimo nuostata. Tačiau tiek studijų metais, tiek dabar nesijaučiu “balta varna”, nes aš ir be to nestokoju linksmumo”, - sako dainininkas.
