"Senelio mirtis nuo skrandžio vėžio buvo didelis smūgis. Jis buvo pirmas artimas žmogus, kurį labai mylėjau ir praradau", - atvirai kalbėjo atlikėjas.
- Liga – sunki, o himną sukūrėte šviesų.
Aš norėjau, kad mano kūrinys sergantiesiems praskaidrintų dieną ir padėtų geriau jaustis. Kad jiems tai būtų postūmis kovoti. Žinoma, galėjau sukurti liūdną, lėtą baladę, bet kam nuo to būtų geriau? Norėjosi optimizmo, nes liūdesys prieš nieką nelaimi.
- Sutikote būti kaulų čiulpų donoru. Ar nebijot?
Kai man papasakojo, kokia sunki procedūra manęs laukia, jei atsiras ligonis, kuriam tiktų mano kaulų čiulpai, labai išsigandau. Tačiau visi mes turime šiek tiek rizikuoti dėl kitų.
Gyvendamas Londone dalyvavau akcijoje ir tapau kraujo donoru. Tiesa, šiam žingsniui mane paskatino draugas, kuris labai palaiko tokias iniciatyvas. Jis mane įkalbinėjo teigdamas, kad aš ne tik padėsiu kitiems, bet ir pataisysiu savo sveikatą, nes kraujas greičiau atsinaujina.
- Ilgą laiką vienas gyvenote Londone.
Londone gyvenau devynerius metus, aštuonerius iš jų visiškai vienas, be šeimos. Kartų su tėvu išvykau būdamas paauglys. Kaip dabar prisimenu, stuktelėjo penkiolika ir išvažiavau. Vos po metų mane paliko tėvas. Tuomet buvo visko: ir depresija, ir liūdesys, ir nežinojimas ko griebtis. Būdavo dienų, kai net neturėjau ką valgyti ar kur gyventi... Bet aš nesu žmogus, kuris gyvena praeitimi.
Dabar mano ir tėvo santykiai geri. Tiesa, mama save kaltina, kodėl mane išleido, bet, kita vertus, ji juk nežinojo, kaip viskas pasisuks. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad tai išėjo į gera. Nelengvi metai, praleisti Londone, mane išmokė gerbti žmones. Išbandymai mane padarė tokį, koks esu dabar. Nesakau, kad Londonas buvo vien tik pragaras. Buvo ir labai gerų akimirkų. Svarbiausia, kad išlindau iš duobės ir padariau tai praktiškai be niekieno pagalbos.
- Ar nebuvo sunku grįžus į Lietuvą?
Oi, buvo labai sunku. Aš net lietuviškai nekalbėjau. Prieš išvažiuodamas lietuvių kalba galėjau laisvai bendrauti. Net laiškus rašiau savo panelei, o kai grįžus ji man juos parodė, net pats nustebau, kaip gerai rašiau. Bet tai natūralu - kai nevartoji kalbos, primiršti. Nes bendraudavau vien anglų kalba, net neturėjau draugų lietuvių. Nors, tiesą sakant, net nenorėjau.
Dauguma emigravusių lietuvių yra keistai pavydūs. Kodėl tavo butas geresnis nei mano? Kodėl tau moka daugiau nei man? Ir panašiai. Mane tai šiek tiek erzindavo ir buvo nelabai įdomu. O su anglais viskas paprasčiau. Bet jokiu būdu nesakau, kad visi lietuviai blogi. Visokių yra – visokių reikia.
Iš tiesų, labai pasiilgau tėvų ir dabar daug džiaugsmo sukelia, kai skambina mama ir klausia: „Kada grįši? Ar pavalgei?“. To neturėjau kai buvau paauglys, todėl dabar bandau atsigriebti.
- Išgyvenote sunkią paauglystę. Esate stiprus žmogus?
Taip. Galiu tai drąsiai teigti. Tai, kad aš su žmonėmis bendrauju mandagiai, nereiškia, jog esu silpnas. Pastebėjau, kad daug kas mandagumą ar gerumą painioja su silpnumu.
- Kaip gimė Jūsų slapyvardis?
Čia labai smagi istorija. Dar seniau, kai dirbau su Egidijum Dragūnu, jis man paskambino ir sako: „Aš susapnavau žmogų, kuris pasakė man šį vardą - Sasha Son“. Po kelių dienų skaitau, kad Klaipėdoje sulaikytas narkotikų vadeiva Aleksandras Sonas... ir man pasidarė labai keista. Prieš Euroviziją, keliaujant po įvairias šalis daugelis mane vadino Sasha Sun (Saulė), kiti teiravosi, ar mano tėvas Aleksandras, kad aš nusprendžiau pasivadinti Sasha Son (Sašos sūnus). Tai šiek tiek erzindavo, todėl nusprendžiau prikabinti g raidę, kad būtų Sasha Song (Saša daina).
- Esate vadinamas meilės baladžių kūrėju. Ar turit merginą?
Šiuo metu draugės neturiu. Bet negali žinot - gal eisiu gatve, sutiksiu merginą, įsimylėsiu iki ausų, pamesiu dėl jos galvą ir viską pamiršiu. Nuo meilės juk nepabėgsi? Dabar net ir nelabai noriu artimų santykių, nes neturiu nei laiko, nei jėgų. Šiuo metu mano mergina yra muzika, kuriai atiduodu visą save. O buvo visko: ir mylėjau, ir maniau, kad myliu, buvo ir kad aš mylėjau, o manęs nemylėjo.
Londone septynerius metus draugavau su mergaite, bet kai pradėjau daryti karjerą Lietuvoje, kviečiau ir ją čia gyventi. Tačiau ji nenorėjo, nes ten mokėsi ir dirbo. Išsiskyrėme gražiuoju ir dabar esame draugai.
- Daugelis atlikėjų laikosi įvairiausių dietų, kad išliktų liekni. O Jūs?
Oi, ne. Aš iš prigimties esu lieknas. Turbūt tai genai, nes ir mano senelis, ir tėvas, kuris, turbūt, nepatikėsit, bet valgo kaip arklys, yra liekni. Aš net norėčiau šiek tiek priaugti svorio, net kalbėjausi su dietologais ir sporto klubo treneriu, tačiau jie pasakė, kad tai genai ir nelabai daug ką pakeisi. Tiesa, „Body Bilderiu“ ir nenorėčiau būti.
- Šiuo metu labai daug koncertuojate. Kaip gelbėjatės nuo nuovargio?
Taip, negaliu skųstis. Kartais per dieną trys koncertai, bet tai gerai, nes nemėgstu sėdėti vietoje. Vienas malonumas, kai darai tai, ką mėgsti. Dėl to galiu tik džiaugtis, nes ne visiems pasiseka atrasti darbą, kuriuo gali kasdien džiaugtis. Aišku, kiekvienas koncertas atima labai daug nervų. Ir kaip sako patarlė, visos ligos tik nuo jų, todėl po kiekvieno pasirodymo stengiuosi trumpam atsiriboti nuo žmonių, pabūti tyloje, kad nuslinktų adrenalinas.
- Visi aplinkui tik ir kalba apie krizę. Ar Jūs ją pajutote?
Ačiū Dievui, dabar galiu gyventi iš muzikos. Tačiau mano šeima krizę tikrai pajuto. Stengiuosi kuo galėdamas jiems padėti. Ir vis dėlto krizė Lietuvoje yra visiška nesąmonė. Neseniai buvau Londone, nusipirkau įvairiausių dalykų. Tačiau kai sulyginau kainas, patyriau šoką. Lietuvoje gyventi - ne tas žodis kaip brangu. Jei čia žmogus gauna atlyginimą tūkstantį litų, o duona kainuoja lygiai tiek pat kiek ir Londone, kur alga yra keturi tūkstančiai litų... Ką čia ir bepridėsi.
Apie
Dima Šavrovas - Sasha Son(g) (25) dainininkas,muzikantas karjerą pradėjo 10-ies sudainavęs legendinę dainą „Mamai“,kurią sukūrė Ovidijus Vyšniauskas ir Gintaras Zdebskis.
Sulaukęsvos 12-os jis išleido debiutinį albumą „Svajonių laivas“ ir buvoapdovanotas prestižine „Bravo“ statulėle kaip „Metų atradimas“. Tačiaudaug žadančią karjerą Dimai teko nutraukti su tėvu išvykus į Londoną.
Prieš porą metų Dima grįžo į Lietuvą ir nutarė daryti tai, ką moka geriausiai, – dainuoti ir kurti muziką.
Šiemet Dima atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse Maskvoje, pateko į finalą, kuriame užėmė 23 vietą.
Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje pasirodys pirmasis atlikėjo albumas.
