Živilė dvidešimt su viršum metų išdirbo „Jiesios“ porceliano gamykloje, tad šios medžiagos paslaptis puikiai išmano. Savo kūrinius dailininkė eksponavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV, Japonijoje, Italijoje. Ji jau keleri metai vadovauja Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikos sekcijai. Jurio parodų geografija apima daugelį pasaulio šalių, jis – Tarptautinės keramikų asociacijos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys, yra pelnęs prizų ir diplomų prestižiniuose keramikos renginiuose užsienyje.
Abiem menininkams porcelianas yra ir duondavys: jų dirbtuvėje Ramučiuose ši balta masė virsta pasakiško grožio daiktais – indais, skulptūrėlėmis, dekoratyviniais interjero akcentais. Pasidairius dirbtuvėje, prašalaičiui tampa aišku: porceliano pasaka gimsta iš sunkaus fizinio darbo.
Keramikui krosnis svarbi ir žiemą, ir vasarą
„Pas mus dar nesibaigė Kalėdos“, – pajuokauja Živilė. Mat ant laiptų prie namo durų tebestovi maža eglutė su tupinčiais joje keraminiais paukščiais. Erdviame kambaryje, sujungtame su virtuve, oriai vaikštinėja Živilės numylėtinė persų katė Molė, jausdamasi tikra mūza.
Mat jos „portreto“ atspindžių yra abiejų šeimininkų kūryboje. Prie jaukia šiluma dvelkiančio židinio susėdame pasišnekėti apie kūrybą ir gyvenimą. Paskui surengiame ekskursiją į pusrūsį, kur menininkai aprodo savo kūrybines dirbtuves, porceliano degimo krosnis, glazūravimo įrangą, sukurtus darbus. „Šitame name įsikūrėme prieš dešimt metų.
Pirmiausia atsirado dirbtuvės, tik paskui įrenginėjome kambarius. Kai su Juriu gyvenome bute Šilainiuose, degimo krosnį buvome pasistatę balkone. Išdegtus darbus glazūruoti veždavomės net į Jurio sodo namelį prie Rygos“, – prisimena dailininkė. „Nešildomame sodo namelyje darbai prastai sekėsi – purški glazūrą, o ji stingsta ore. Užtat kaimynai Šilainiuose džiaugėsi, kad jų balkone ir žiemą pasidarė šilta“, – šypsodamasis pratęsia Juris.
Dabar sunkiausias etapas – savo lizdo sukimas, jau įveiktas. Namas pastatytas, dirbtuvės įrengtos. Beje, pirmąjį indėlį į būsimas įkurtuves įnešė kūrybinė sėkmė. Prieš keliolika metų konkurse Naujojoje Zelandijoje pelnyto prizo sumos kaip tik užteko žemės sklypui Ramučiuose įsigyti.
Pačioje kūrybinėje brandoje esanti menininkų pora kupina naujų meninių idėjų, daug dirba, organizuoja parodas, simpoziumus. Živilė turi itin turtingą ir ilgą bendravimo su porcelianu patirtį. Dabar Berginsų šeimos dirbtuvėse naudojama itin gražaus angliškojo kaulo porceliano masė. „Šis porcelianas keri savo baltumu, peršviečiamumu, išdegtas yra itin atsparus. Jį gana lengvai galima lieti ir lipdyti“, – sako menininkė.
„Kūryba mums svarbiausia. Buičiai negalime skirti daug laiko. Kartu gyvena mano tėvai, tai labai didelis privalumas. Ir dirbtuvėje, ir kambariuose daug kas padaryta paties Jurio – jis tiesiog auksarankis. Juris spinteles virtuvei, židinį suprojektavo, šviestuvus sumontavo. Porceliano glazūravimo įrangą padarė iš senos skalbimo mašinos“, – giria vyrą Živilė.
Latvį Jurį Berginsą išgarsino avangardas
Nagingasis Juris savo pavyzdžiu paneigia mitą, kad visi menininkai bejėgiai buityje. Jis jokių technikos mokslų nebaigęs, pagal išsilavinimą – šimtaprocentinis humanitaras.
„Aš mokiausi Rygos Janio Rozentalio meno mokykloje, paskui baigiau Rygos dailės akademijoje dizaino studijas. Mano pirmoji žmona buvo keramikė, padėdavau jai, paskui ir pats pradėjau. Man patinka, kad keramikoje susipina keli matmenys – čia gali sujungti piešinį, formą, erdvę.
Savo darbais po studijų baigimo aš tiksliai pataikiau į tada kilusią avangardo bangą. Pelniau tarptautinį pripažinimą, bet tai labai nepatiko Latvijos keramikos patriarchams. Manęs nelaikė savu, stengėsi išėsti“, – prasitaria menininkas.
1995 metais J. Berginsas pelnė keramikų pasaulyje ypač vertinamą apdovanojimą – antrąjį prizą Fajencoje (Italija), paskui – garbės diplomą Belgrade, Sidnėjaus mero apdovanojimą konkurse Šepartone (Australija). Jo kūriniai byloja apie esminius pasaulio ir žmonių mąstymo pokyčius, o pavaizduotos detalės – neatsitiktinės. Greta kryžiaus – penkiakampė žvaigždė; Lenino portretas ir nuogos moteriškos kojos, – šie kontrastingi deriniai simbolizuoja sąmyšį pokomunistinės visuomenės sąmonėje.
Skiriamasis Jurio keramikos objektų bruožas – keraminis cigarečių pakelis. „1990–aisiais visi veržėmės į Vakarus, ir tada labai populiarios buvo cigaretės „West“. Parlamentinių skandalų laikai sutapo su „Parliament“ išpopuliarėjimu. Dabar per pasaulį ritasi Volstrito sukelta finansų krizė. Mano konceptualus arbatinukas „Krizė“ byloja kaip tik apie ją“, – sako dailininkas ir komentuoja savo idėją. Katės Molės portretas simbolizuoja biržos spekuliantus, kurie angliškai vadinami „fat cat“ – riebi katė.
Volstrito antrininkas – to paties pavadinimo cigarečių pakelis. Užrašas „Pinochio“ primena pasaką apie medinį žmogeliuką, kurį apmovė katinas ir lapė, pasiūlę į žemę užkasti pinigėlius, kad išaugtų pinigų medis. Arbatinuko snapelis – mergelė su karūna, tai Lietuva. Rankenėlė – šakutė ir varžtas; valgytojų lūkesčius „suveržia“ antikrizinis planas.
Lietuvoje jaučiasi tarp savų
Santūrus aukštaūgis Juris Berginsas puikiai kalba lietuviškai, prikibti galėtum nebent dėl kokio netikslaus linksnio. Juris – trečios kartos rygietis. Kaip latvis menininkas jaučiasi, gyvendamas Lietuvoje?
„Aš esu Latvijos pilietis, tačiau įleidau šaknis čia. Manau, kad lietuviai ir latviai labai panašūs – mentalitetu, kultūra, gyvenimo būdu. Yra nemažai bendrumų ir kalboje, kai gerai įsiklausai. Man patinka lietuviška atmosfera Kaune. Čia jaučiuosi kaip baltiškoje oazėje. Rygoje visą laiką jauti dėl rusakalbių tvyrančią įtampą. Pastaruoju metu jie labai suįžūlėję. Prabilęs latviškai, Rygoje iš ruso gali išgirsti: kalbėk žmonių kalba“, – pasakoja Juris Berginsas.
Negi trečios kartos rygietis nieko nepasigenda gyvendamas Ramučiuose? „Nebent jūros – Rygoje ji buvo arčiau“, – sako Juris. Jiedu su Živile dažnai važinėja į Latvijos sostinę – veža ten savo kūrinius, lanko Jurio tėvus.
„Mano šeimos istorijoje yra ypatingas ryšio su Lietuva pėdsakas. Senelis buvo lakūnas ir prieš karą skraidė civiliniu oro reisu Ryga–Kaunas, jungusiu dvi sostines“, – atskleidžia įdomią detalę latvis menininkas.
Parodos stiprina kūrybos pulsą
Baltiško kūrybinio dueto atsiradimas labai pagyvino ir Lietuvos keramikų veiklą. Živilės ir Jurio iniciatyva Kaune, kuris yra profesionaliosios lietuvių keramikos lopšys, buvo surengtas tarptautinis simpoziumas „Redukcija 2007“. Pernai ir šiemet suorganizuota tarptautinė keramikos paroda „Pavasaris“.
Ji menininkus sukviečia į vienintelį Lietuvoje Keramikos muziejų Kauno rotušės rūsiuose. Parodoje „Pavasaris“ savo kūrybą šįkart rodo lietuviai, latviai, estai, švedai, rusai.
„Siekiame, kad kasmetėje apžvalginėje parodoje su kūriniais prisistatytų keramikai iš visos Lietuvos, – tai skatina mūsų gildijos meninį potencialą, sveiką kūrybinę konkurenciją. O pažintis su kitų šalių dailininkų kūryba leidžia lyginti, pastebėti panašumus ir skirtumus. Tokia paroda žiūrovui yra proga pamatyti, kur eina keramika, seniai išsiveržusi iš buitinių rėmų. Keramikai šiandien jau pripažįstami visateisiais dailininkais, o ne puodų žiedėjais“, – kalba Živilė ir Juris.
Ekspozicijoje išsyk atpažįsti ir abiejų parodos organizatorių kūrinius – Jurio darbai konceptualūs, turintys ryškų politinį ir socialinį kodą. Živilės kūriniai elegantiški, turtingai dekoruoti, su moteriška paslaptimi ir secesijos aromatu. Menininkės kūryba apima įvairias sritis.
Ji kuria originalius autorinius indus, dekoratyvines lėkštes bei plokštes, skulptūrines kompozicijas, pasitelkia sudėtingas ir įvairias technikas, savitą dekorą. Daugelį Živilės darbų puošia subtili tapyba ant glazūros, turtinga ornamentika, nes ji yra puiki piešėja. Menininkė dažnai panaudoja ir savo pačios sukurtą inkrustacinę dekoravimo techniką. Visas tas grožis ir įvairovė atsiskleidžia kūriniuose, kurie plačiai paplito po pasaulį.
„Mūsų porceliano studijoje sukurti darbai buvo padovanoti Švedijos karaliui, Latvijos prezidentei, aukštiems Islandijos valdžios atstovams. Kadangi turime savo studijos internetinę svetainę, užsakymų sulaukiame ne tik iš Lietuvos“, – pasakoja Živilė ir Juris.
