Jis eidavo kiek pasilinguodamas, atrodydavo kiek juokingai, kiek liūdnai – ir labai mielai. Iš pradžių Chaplino stilius buvo kiek šiurkštokas, jis vaidindavo įžūloką banditėlį, bet išties garsiu aktoriumi Charlesas tapo tada, kai jo atvaizdas įgijo lyrizmo ir šilumos. Tai buvo tas pats mažasis valkata Čezas. Chas Chaplin – taip jis buvo įvardijamas filmavimo dublių pliauškėse.
Koks jis buvo?
Siauras švarkas ir plačios kelnės, masyvūs batai, lazdelė rankose ir skrybėlė - katiliukas ant galvos. Kad atrodytų vyresnis nei buvo iš tiesų, Chaplinas nešiojo mažus ūsiukus, beje, pirmą kartą ekranuose jis pasirodė su priklijuojamais vešliais ūsais, rašo „Stylemania“.
Chaplinas, be abejonės – neįtikėtinai charizmatiškas, bet jo sukurtas valkatos įvaizdis traukė dėmesį ne tik dėl vidinio žavesio, bet ir dėl tokio keistuoliško stiliaus. Liūdnos akys kaip karoliukai, paryškintos anglies juodumo pieštuku, dvi nupieštos antakių linijos, retais atvejais – lūpas nutvieskianti šypsena.
Jis buvo komedijos žanro meistras. Jo filmai – klasika, kurią galima žiūrėti be galo. Tik pagalvokite, kaip galima priversti šypsotis žmones XX amžiuje ir likti originaliam bei juokingam dvidešimt pirmajame. Tai tikras menas, kaip ir, pavyzdžiui, Bethoveno ar Bacho kūriniai, da Vinčio atradimai ar Rafaelio paveikslai. Taip pat puikiai ir nepakartojamai vaidino Chaplinas. Jo filmus galima žiūrėti milijonus kartų ir kas kartą kartoti: „Bravissimo!“
Pats Charlesas taip charakterizavo savo herojų: „Jis labai įvairiapusis – ir valkata, ir džentelmenas, ir poetas, ir svajotojas, o apskritai – vieniša būtybė, svajojanti apie gražią meilę ir nuotykius. Jam norisi, kad jūs patikėtumėte, jog jis išsimokslinęs, arba muzikantas, arba hercogas, arba polo žaidėjas. Ir tuo pat metu jis pasiruošęs pakelti nuo šaligatvio nuorūką arba atimti iš mažylio saldainį.
Ir, žinoma, esant tam tikroms aplinkybėms jis netgi gali tvoti per užpakalį – bet tik labai supykęs.“ Šis herojus taip patiko publikai savo tragiškumu, jautrumu, lyrizmu, kad jo įvaizdis ne kartą kartotas kino filmuose ir aktorių bei klounų pasirodymuose XX amžiuje. Galima prisiminti Aleksandrą Kaliaginą ir „Sveiki, aš jūsų teta!“
Chaplinas buvo kairiarankis. Kai kurie mano, kad būtent tokie žmonės turi nepaprastų sugebėjimų. Charlesas – tokios nuomonės iliustracija. Jis perdarė smuiką, visiškai jį išardęs ir pritaikęs sau. Tą patį numerį jis pakartojo su violončele. Jis išties buvo visų galų meistras.
Šis juokingas keistuolis nė negalėjo pamanyti, kad po daugelio metų Christie‘s aukcione bambukinė lazdelė, su kuria jis 1936 metais filmavosi juostoje „Nauji laikai“, bus parduota už 47,8 tūkstančius svarų sterlingų. O Hitlerio stiliaus ūsiukai bus parduoti už dvylika ir aštuoniolika svarų sterlingų – už kairįjį ir dešinįjį. Komiška situacija, tiesa?
