Laurynos pavardė kol kas geriausiai žinoma operos mėgėjams. Šios jaunos solistės biografija gana įspūdinga. Dvidešimt septynerių Lauryna muzikuoja nuo šešerių: dainavo, mokėsi groti akordeonu, taip pat chorinio dirigavimo. Vietoje dirigento lazdelės, kuria būtų "vadovavusi" chorui, ji nusprendė pasitelkti balsą ir juo pavergti publiką. Šis sprendimas pasiteisino!
Iš šilto lizdelio į snobišką Londoną
Lauryna bakalauro ir du magistro diplomus "užsidirbo" Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Vėliau pabandė plačiai atverti Londono Karališkosios muzikos akademijos duris. Ir atvėrė. Nuo praeitų metų rudens ji mokosi operos studijos pakopoje. "Londone labai daug dirbu individualiai, gilinu Lietuvoje gautas žinias. Čia suteikiama galimybė turėti dainavimo dėstytoją, skiriama daug dėmesio kiekvienam studentui, suteikiamos sąlygos tobulėti. Dainuojama įvairiomis kalbomis: prancūzų, italų, vokiečių, anglų, jei nori - rusų. Mokausi kalbų, vaidybos, dainavimo", - sako Lauryna.
Londono Karališkoji muzikos akademija - viena geriausių muzikos mokyklų pasaulyje. Ten rengiami scenos profesionalai. "Studijos Londono Karališkojoje muzikos akademijoje - daugelio svajonė, nelengvai įgyvendinama. Ten keliami dideli reikalavimai, aš juos atitikau. Mane priėmė, suteikė stipendiją mokytis ir pragyventi, net atsiuntė dokumentą, kuriame parašyta, jog esu vardinės stipendijos savininkė. Rekomendavo tą dokumentą prisegti prie gyvenimo aprašymo. Tai ne kiekvienam pavyksta. Esu laimės kūdikis. Jaučiuosi iš vienų šiltų namų patekusi į kitus", - teigia pašnekovė, kuriai dainavimas - didžiausia laimė.
Lauryna mokosi tarptautinėje mokykloje, jos grupėje dauguma studentų - užsieniečiai, britų nedaug. Todėl tikrojo britiško gyvenimo Lauryna nepatyrė. Tačiau kultūrą ir nuostabius teatrus pažino. "Londonas - pasaulio centras, kultūrų "mišrainė". Nieko negalėčiau pasakyti apie britišką šaltumą ar ignoravimą. Manau, kaip pats elgiesi, to ir iš kitų sulauki. Londone nepajutau nieko tokio, ką prisiminčiau su slogučiu", - sako jauna ir patyrusi dainininkė.
Meilė liko Vilniuje
Pernai vasarą Lauryna ištekėjo, o rudenį išvyko studijuoti į Londoną, tad vyras Juozas Vasiliauskis liko Lietuvoje. "Mūsų vestuvės - nuostabus įvykis, vainikavęs dvylika metų trukusią draugystę, apie jį svajojome. Mes dar gyvename tomis akimirkomis. Atrodo, tuokėmės vakar. Kai reikėjo išvažiuoti į Londoną, jis neprieštaravo, skatino. Man pasisekė, kad šalia yra tas žmogus, kuris manęs nevaržo ir nelaiko. Galiu ramiai kurti savo, kaip dainininkės gyvenimą, tobulinti save", - gražiais prisiminimai dalijasi solistė. Pasak pašnekovės, atstumas jų santykiams nekenkia.
Lauryna galvoja, kad geografija su meile nesusijusi, būdama svetur ji nejaučia jokio atstumo, su vyru bendrauja internetu, kalba valandų valandas, žino viską iki smulkmenų. "Tą dieną, kai grįžau, mes šnekėjomės apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalbėjome būdami atskirai", - be jokios liūdesio gaidelės sako pašnekovė.
Pasak Laurynos, Londonas - menininkų Meka, traukos centras. Kai kurie jauni žmonės, išvykę gyveni svetur, patiria šoką, ilgai nepripranta. Lauryna Londone pasijuto puikiai, bet žino, kad po pusantrų metų turės sugrįžti namo. Yra dėl ko. "LMTA buvo puiku, turėjau nuostabią dainavimo pedagogę Reginą Maciūtę. Ir šiandien galiu pas ją grįžti, klausti patarimo. Londone irgi pasijutau puikiai, pakliuvau į geras pedagogės Joy'os Mammen rankas. Man akompanuojantis pianistas Jonathanas Pappas dirba su Londono Karališkojo operos teatro ("Covent Garden") dainininkais. Šiaip pirmakursiai operose nedainuoja, o aš jau atlieku vieną pagrindinį vaidmenį, turiu kitų pasiūlymų", - džiaugiasi Lauryna.
Praeitų metų pabaigoje daugiau kaip mėnesį Lauryna praleido Lietuvoje. Ruošė vaidmenį "Verteryje". "Operos repeticijos - ne vienos dienos darbas. Reikia daug laiko, kad visi dainininkai ir kūrėjai dirbtų kaip vienas", - sako pašnekovė. Nebūna taip, kad vieną dieną ji Londone, kitą - Vilniuje, todėl kartais vaidmenims reikia savarankiškai pasiruošti. Tą mėnesį būdama Lietuvoje Lauryna ne tik kūrė Sofi vaidmenį, ji dar pati ruošė Nerinos vaidmenį Josepho Haydno operoje "La fedelta premiata", kurį atliks Londone.
Žavi stiprūs herojai
Londono Karališkosios muzikos akademijos studentė net trumpomis laisvalaikio akimirkomis mėgaujasi menu. "Einu į teatrą, kiną, domiuosi, kaip dainuoja mano kolegos. Ypač mėgstu dramos teatrą, žaviuosi vaidyba. Neseniai buvau režisieriaus Oskaro Koršunovo "Hamlete". Išgyvenau visą emocijų raidą: nuo staigaus susižavėjimo iki nusivylimo. Teatro dvasia labai artima operai. Mielai priimčiau pasiūlymą suvaidinti teatre, jeigu tokio sulaukčiau", - sako solistė, kuriai labai svarbios emocijos, o tiesiausias kelias į fantaziją - knygos, kelionės, filmai, vaizdai, neužsidarymas tarp keturių sienų. Lauryna įkvėpimo ieško visur, ruošdamasi Sofi vaidmeniui "Verteryje" ji iš naujo perskaitė Johanno Wolfgango Goethe's "Jaunojo Verterio kančias" ir knyga paliko dar didesnį įspūdį negu paauglystėje.
Taip pat pašnekovę žavi filmai, ypač lietuviški. "Algimanto Puipos "Nuodėmės užkalbėjimas" patiko dėl stiprių aktorių vaidybos, ypač sužavėjo Vikos (aktorė Rasa Samuolytė) ir Ritos (aktorė Nelė Savičenko) personažai. Iš operos, kino ar dramos teatro nebūtinai turime išeiti geros nuotaikos. Mes privalome likti sukrėsti, susimąstyti, ko nors išmokti. Nebūtina, kad visur būtų tik šviesios spalvos. Taip pat patiko Kristinos Buožytės "Kolekcionierė". Kai būna liūdna, mėgstu pasižiūrėti Jūratės Samulionytės trumpametražį filmą "Nerutina". Kai jį peržiūriu, pasaulis nusidažo šviesiomis spalvomis", - sako emocingoji solistė.
Kas svarbiausia šitai Laurynai
"Aš stipriai įsikabinau į operą ir laikausi. Šitai Laurynai svarbiausia yra dainuoti, nesvarbu, ar klausys penki žmonės, ar tūkstančiai", - sako jaunoji dainininkė. Ji kilusi iš šeimos, kurioje giminės dainininkai, kaip ir dauguma, puikiai dainuoja prie vaišių stalo. Tik dainuojančiųjų profesionaliai dar nebuvo.
Bet kurioje psichologijos knygoje apie sėkmę darbe rasime teiginį, kas padeda pasiekti užsibrėžtą tikslą: noras, užsispyrimas, asmeninės žmogaus savybės. Atlikėja tai patvirtina: "Jeigu turi balsą, dar nereiškia, kad gali dainuoti operoje. Juk mes - ne dainuojantys stulpai. Mes turime būti lankstūs, meniški, paslankūs, atviri naujovėms ir pastaboms, turintys vaizduotės, subrendę viduje. Dainuodama kiekvieną dieną bręstu ir vis geriau jaučiuosi."
Po šių žodžių klausimų nebeliko. Palinkėjome viena kitai sėkmės ir gražių švenčių. O mano galvoje kirbėjo viena mintis: šita Lauryna greitai dainuos garsiausiose pasaulio scenose.
