Johanna Maria Magdalena gimė 1901 metų lapkričio 11 dieną. Ji buvo nesantuokinė dvidešimtmetės tarnaitės Augustės Behrend dukra, tačiau vėliau motinos ir dukros gyvenimas pakrypo socialiai sėkminga linkme. Augustei pavyko ištekėti už mergaitės tėvo, turtingo inžinieriaus Oskaro Ritschelio. Kai Magdai buvo treji, tėvai išsiskyrė.

Po kurio laiko Augustė tapo pasiturinčio fabrikanto Richardo Friedlenderio žmona. Ir tikrasis tėvas, ir patėvis mergaite labai rūpinosi, lepino, mokslino gerose vienuolynų mokyklose. Tiesa, buvo sunku numatyti, kuo ji gyvenime užsiims, mat jaunosios panelės pomėgiai kito žaibo greičiu. Neilgam susidomėjo budizmu, paskui virto karšta sioniste, galiausiai — fanatiška nacionalsocialistinių idėjų rėmėja.

Naudingos vedybos

1920 metais traukinyje aštuoniolikmetė Magda susipažino su dvigubai vyresniu Guntheriu Quandtu, vienu turtingiausių Vokietijos pramonininkų. Šis našlys pametė galvą dėl žaviosios Magdos, o jai įspūdį padarė vyriškio solidumas ir turtai. Po kelių mėnesių buvo atšoktos vestuvės, o dvidešimties Magda jau sūpavo sūnų Haroldą.

Deja, jos svajonės apie nerūpestingą gyvenimą su turtuoliu, lydimą nuotykių, vakarėlių, pramogų neišsipildė. Mat Quandtas pasirodė esantis smulkmeniškas pedantas, be jokio kūrybinio polėkio. Jaunoji moteris susirado meilužį — Caimą Vitaly Arlosoroffą, kuris buvo vienas iš pasaulinės sionistų organizacijos vadovų, jaunas, energingas, įdomus žmogus.

Magda ne tik užmezgė su Chaimu intymius santykius, bet ir susidomėjo žydų reikalais. Savaime suprantama, dvigubas gyvenimas negalėjo ilgai tęstis. Juo labiau, kad Quandtas moteriai atrodė mirtinai įsipykęs, ji troško skyrybų. Joms įvykus Magda ne tik atgavo laisvę, bet ir puikiai materialiai apsirūpino, įsikūrė puikiame bute Berlyno centre, Reicho kanceliarijos aikštėje.

1930 metais Magda Quandt pirmąkart pakliuvo į nacionalsocialistų sambūrį. Minia audringai sveikino tribūnoje pasirodžiusį gauleiterį Josephą Goebbelsą. 33 metų vyras atrodė neišvaizdžiai, tačiau tai kompensavo jo oratoriaus talentas ir gebėjimas uždegti entuziazmu milžinišką minią. Goebbelsas buvo kur kas geriau išsilavinęs už daugelį nacistų, turėjo kelių universitetų diplomus. 1922 metais jis tapo vokiečių filologijos daktaru.

Jaunystėje Josephas svajojo apie literatūrinę karjerą ir visiškai nesidomėjo politika. Į Hitlerio partiją jį atvedė redakcijose ir leidyklose patirtos nesėkmės. Kai kurių amžininkų teigimu, fiureris patraukė šį žmogų ne ideologija, bet materialine gerove ir tuo, kad nurodė aiškų tikslą. Už tai Goebbelsas atsilygino jam fanatišku atsidavimu. O Hitleris sakė, jog šis partietis — vienintelis oratorius, kuris nekelia jam snaudulio.

Meilė Hitleriui

Magdai Goebbelso pasirodymas Berlyno sporto stadione padarė tokį įspūdį, kad ji vienu ypu prarijo Hitlerio „Mein Kampf“ ir nedelsdama įstojo į nacionalsocialistų partiją. Greitai jai pavyko įsidarbinti Goebbelso sekretoriate. Ten buvo aukštai įvertintas jos išsilavinimas, kelių užsienio kalbų žinios ir aukštuomenės damos manieros.

Magdą jaudinusios žydų tautos ir būsimosios jų valstybės idėjos nugrimzdo užmarštin. Jaunoji dama žinojo, kad jos viršininkas Berlyne turi pulką meilužių, tačiau motinai prisipažino nepajėgianti jam atsispirti: vos išvydus šį vyrą, ją išpildavo tai karštis, tai šaltis. Goebbelsui ji taip pat nepaprastai patiko.

Po pirmojo bendro vakaro jo namuose 1931 metų vasario 15 dieną šis nacių veikėjas parašė dienoraštyje, kad jaučiasi it sapne. Netrukus jis pristatė Magdą Hitleriui, kuris titulavo ją „vokiečių moters idealu“, asmenybe, galinčia suvaidinti svarbų vaidmenį ir jo gyvenime. Tik gaila, kad ji neištekėjusi...

Magda vylėsi tapti Hitlerio žmona ir, jam įkopus į aukščiausią valdžią, pirmąja šalies ponia. Tačiau jo patarėjas leido moteriai suprasti, kad tautos vadas amžiams susižadėjęs su Vokietija. Vienintelis būdas atsidurti šalia fiurerio, pasiekti įtakos nacių viršūnėlėje buvo santuoka su Goebbelsu. Kai šis pasiūlė Magdai savo ranką ir širdį, ji neatsisakė...

1931 metų gruodžio 19 dieną įvyko vestuvės, kurių liudininkas buvo pats Hitleris. Leni Riefenstahl savo prisiminimuose užrašė Magdos žodžius: „Myliu savo vyrą, bet dar labiau myliu Hitlerį, dėl jo esu pasiryžusi paaukoti gyvenimą. Tik įsitikinusi, kad jis negali mylėti jokios moters, sutikau tekėti už daktaro Goebbelso, kad būčiau arčiau fiurerio“.

Hitlerio rezidencijos Berkhofe valdytojas Herbertas Deringas tvirtino, kad Magda Goebbels ten buvo dažna viešnia. Ji netgi ruošdavo fiureriui jo mėgstamus vegetariškus patiekalus. Kai Hitleris atėjo į valdžią, Goebbelsas buvo paskirtas propagandos ministru. Jiedu su žmona persikėlė gyventi į prašmatnius rūmus, kuriuose darbavosi per šimtą patarnautojų.

"Amnezija"

Magdai tapus įnirtinga nacionalsocialiste ir ištekėjus už nacių bonzos, nuo jos nusigręžė ją nepaprastai dievinęs tėvas. Ne mažiau podukrą mylėjęs patėvis Richardas Friedlenderis tikėjosi Goebbelsų pagalbos, kai jį dėl žydiškos kilmės ėmė persekioti fašistinis režimas. Deja, jo vizitas įtakingojo žento biure sukėlė tik šio pašaipą. Viskas baigėsi taip, kad kadaise savo pavardę podukrai suteikęs žmogus buvo nukankintas Buchenvaldo koncentracijos stovykloje.

Ir Magdą, ir jos vyrą, regis, ištiko amnezija — jiedu pamiršo apie savo pačių žydiškas šaknis, kadaise gerbtus savo mokytojus žydus, netgi mylimuosius. Germanistikos studentas Josephas Goebbelsas, it šešėlis slankiojęs paskui bendramokslę Anką Stahlherm, 1936-aisiais jau vadino ją „žydiška išpera“.

Buvęs Magdos meilužis, sionistų lyderis Chaimas Vitaly Arlosoroffas buvo nužudytas neaiškiomis aplinkybėmis. Manyta, jog prie jo mirties ranką pridėjo Goebbelso žmonės. Kad ir kaip ten būtų, Magdos ir Chaimo meilė Trečiajame reiche buvo labai slepiamas jos biografijos faktas.

Skirtingai nei tėvas, Magdos motina Augustė neatstūmė dukters ir netgi apsigyveno jos namuose, padėdama auginti pulkelį vaikų. Dėl persileidimų netekusi dviejų kūdikių, Magda vis dėlto pagimdė Goebbelsui net šešias atžalas. Kaip ir kartu augusio vyriausiojo sūnaus Haroldo Quandto, visų jų vardai prasidėjo H raide: Helga, Hildė, Helmutas, Holdė, Heda, Heidė.

Septynių vaikų motiną Hitleris apdovanojo specialiu ordinu. Magda beveik nuolat būdavo nėščia, tačiau visada buvo pasitempusi, stilingai apsirengusi ir pasidažiusi. Jos šeima atrodė pavyzdinė. Svečius čia mėgo ir svetingai priimdavo. Buvo švenčiami vaikų gimtadieniai, kur mažieji jubiliatai susirinkusiesiems demonstruodavo savo puikų išsiauklėjimą, žinias ir talentus. Kasdien pavyzdingoji mamytė sulaukdavo dešimčių moterų laiškų, kuriose jos prašė patarimų įvairiais santuokinio gyvenimo klausimais.

Tačiau už idiliškos išorės slėpėsi kiek kitokia realybė. Gavęs teisę skirstyti biudžeto pinigus kultūrai, taip pat ir aktorių honorarams, Goebbelsas lengvai pelnydavo vis naujų žavių aktorių palankumą. Jų karjera driekėsi tiesiai per ministro lovą. Magda niekada nekeldavo pavydo scenų, ji buvo linkusi nuoskaudas verčiau malšinti savo gerbėjų draugijoje.

Tačiau kai Goebbelsas netikėtai rimtai įsimylėjo jaunutę čekų aktorę Lidą Barovą, o ši atsakė į jo jausmus, įsikišo pats Hitleris. Kur tai matyta — ministras visiškai prarado sveiką nuovoką. Jis atsivedė meilužę į namus, mėgindamas patobulinti savo šeimą iki trijų asmenų. Dėl tokio geriausios Vokietijos motinos paniekinimo įsiutęs Hitleris išsiuntė aktorę į Čekoslovakiją ir įsakė Goebbelsui grįžti pas Magdą bei vaikus. Atkurtą idilę sutvirtino dukrelės Holdės gimimas.

Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, daugelis įtakingų nacistų gelbėjo savo kailį, sprukdami iš Berlyno. Tik ne Goebbelsai. 1945 metų vasario 1 dieną propagandos ministras užrašė savo dienoraštyje: „Pranešiau fiureriui, kad mano žmona tvirtai nutarė likti Berlyne ir prieštarauja, kad vaikai būtų kur nors kitur išvežti“.

Skaudi pabaiga

Balandžio 22 dieną gausi šeima apsigyveno Hitlerio bunkeryje. Vaikams tai atrodė nuostabus nuotykis. Magda skaitė mažiesiems knygas ir žaidė su jais, tarsi gyvenimas tekėtų įprasta vaga. Po kelių dienų ji parašė atsisveikinimo laišką savo vyriausiajam sūnuo Haroldui, nežinodama, kad jis pakliuvęs į rusų nelaisvę: „Pasaulis, kuris egzistuos be nacionalsocializmo ir Hitlerio, yra nieko vertas, kad jame būtų galima gyventi, todėl aš čia kartu pasiėmiau ir vaikus. Man gaila palikti juos po mūsų ateinančiam pasauliui“.

Balandžio 30 dieną, atsisveikinę su bunkeryje buvusiais bendražygiais, nusižudė Hitleris ir Eva Braun. Lakūnė Hanna Reitsch buvo pasiryžusi išskraidinti Goebbelsų vaikus iš liepsnojančio Berlyno į saugią vietą. Personalas su ašaromis akyse maldavo nežudyti nekaltų vaikų. Tačiau niekas neįstengė perkalbėti žiaurų sprendimą priėmusių tėvų. Magda mažuosius papuošė baltais drabužėliais, dailiai sušukavo. Jai stebint, daktaras Stumpfeggeris davė visiems užnuodytų saldainių. Kai viskas buvo baigta, Magda nusileido į svetainę ir paskutinį kartą sudėliojo savo mėgstamą pasjansą.

Prieš mirtį propagandos ministras įsakė sudeginti savo ir žmonos kūnus. Pusę devynių vakaro sutuoktiniai atsisveikino su bunkerio gyventojais. Goebbelsas nusišovė, o Magda išgėrė nuodų. Kai sovietų kareiviai išnešė į kiemą šešis vaikų lavonėlius ir apdegusius Goebbelsų kūnus, ant Magdos krūtinės visi pamatė beformį metalo gabalėlį. Tai buvo iš aukso pagamintas Hitlerio asmeninis partinis ženklelis, kurį prie moters suknelės likus vos kelioms valandos iki savo mirties prisegė pats Hitleris.

Taip pat žurnale skaitykite:

Trys lietuvės, kurios gali viską. Kaip jos tai įrodė
Holivudo pionierė Mary Pickford
Moteriški būdai įveikti ekonominę krizę
Mįslės, kurias mums užmena vyrai
Seserys: kai savas kraujas nešildo
Jausmų pamoka: kad tave mylėtų, reikia būti truputį nenaudėle
Netikėtas derinys: vynas ir grybai