Turiu omenyje kitą medalio pusę. Dirbdamas teatre aktorius vos gali pragyventi iš kuklaus atlyginimo. Nenoriu suklaidinti tų jaunų žmonių, kurie svajoja apie aktoriaus profesiją, atveriančią kelius į populiarumą. Teatras nėra ta niša.
- Kas tuomet yra teatras?
Anksčiau teatras buvo rimta kūrybos erdvė. Dabar teatras kitoks. Tai vieta, kai vieni čia ateina dirbti, o kiti iš čia išeina, kad galėtų "chaltūrinti". Tokia yra realybė. Savo studentams nuolat kartoju, kad aktoriaus profesija yra neprestižinė ir labai juokinga. Tai vienintelė profesija, dėl kurios nereikia eiti išpažinties.
- Bet turime Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo teatrus, kurie plačiai garsina šalį?
Tačiau antro tokio kino režisieriaus, koks buvo Vytautas Žalakevičius, kol kas neatsirado. Dar galėčiau paminėti režisierius Algimantą Grikevičių ir Algirdą Dausą ir jų filmą "Jausmai".
- Kol merdi lietuviškas kinas, jūs filmuojatės "Mosfilmo" kino studijoje. Iš karto net trijuose kino filmuose.
Man ir pačiam neaišku, kodėl mane kviečia filmuotis Rusijos kino režisieriai. Ir iš kur jie žino apie mane. Kai paklausiau jų, man paaiškino, kad turi mano nuotrauką ir to jiems pakanka.
- Jei pakanka tik Jūsų nuotraukos, ar tai ne ženklas, koks esate populiarus ir už Lietuvos ribų?
Galbūt.
- Teatro publika (ir ne tik mūsiškė) Jums taip pat negaili plojimų.
Kai po spektaklio išeinu nusilenkti publikai, man sunku įžvelgti salėje sėdinčius žmones dėl labai paprastos priežasties - esu trumparegis. Gal publika ploja ne man, o mano scenos partneriams? Gal be reikalo tikiuosi, kad plojimai skirti man?
- Bet aktorius negali apsirikti!
Kitados aktoriui Laimonui Noreikai buvau prasitaręs, kad iš scenos nematau publikos. Jis man ramiai pasakė: "Publiką turi jausti." Tą jausmą gal ir turiu.
- Kam Jūs teikiate pirmenybę - teatrui ar kinui?
Kinas man yra ketvirtoje, o gal ir penktoje vietoje.
- Tai kas tuomet - pirmoje?
Ar gyvenimas apskritai gali būti kažkurioje vietoje? (šypsosi). Gyvenimas nekonkuruoja nei su teatru, nei su kinu. Visa kita susiklosto iš gyvenimiškų skaidulų.
- Kokius herojus vaidinsite "Mosfilme?"
Amplitudė plati: nuo keistuolio deimantų kolekcininko, kurį šantažuoja nusikalstamo pasaulio atstovai, iki vokiečių mokslininko, kuris, aišku, turi kalbėti tik vokiškai. Išmokti tekstą vokiečių kalba buvo nelengva. Jaučiausi lyg būčiau studentas, kuriam reikia tuoj laikyti egzaminus.
- Jei vaidmuo nepatinka, galėjote atsisakyti.
Nesu toks, koks buvo aktorius Marlonas Brando senyvame amžiuje - galėjo sėdėti krėsle ir rinktis tik tuos vaidmenis, kurie jam patiko. Aš labiau panašus į kamuoliuką - kur mane sviedžia, ten lekiu.
