Atsiskyrėlišką gyvenimą mėgęs sukčius, prieš imdamasis savo suktybių nagrinėjęs astrologinius žemėlapius, dingo iš FTB akiračio 1999 m. gegužę su beveik 2 milijardais žalių. 44 metų Martinas Frankelis nesugebėjo baigti universiteto, bet valdė savo imperiją sėdėdamas 3 milijonų vertės, 12 miegamųjų rūmuose, esančiuose Grinviče (Konektikutas, JAV).
Per penkerius metus kaimynystėje gyvenęs Charlesas Davidsonas matė dienos šviesos privengiantį sukčių tik du kartus, nors jaunos moterys kartkartėmis atvažiuodavo nepriklausomai nuo paros laiko.
1992 metais Frankelis buvo išmestas iš vertybinių popierių verslo, kai nedidelė investicijų firma, kur jis manipuliavo pensininkų santaupomis, buvo apkaltinta milijonų dolerių skolomis. Bet nenaudėlis netrukus įsteigė naują kompaniją, “Creative Partners Fund LP”, ir pradėjo supirkti draudimo kompanijas.
Polisus įsigijusiems klientams jis suko galvas, kad investuoja jų pinigus per brokerių firmas. Bet iš tikrųjų Frankelis nepadarė nė vieno sandorio, tik vogė pinigus savo išlaidžiam gyvenimo būdui tenkinti. Frankelis išplėtojo savo operacijas 1998-aisiais.
Tikėdamasis išvengti draudimo reguliuotojų, į savo verslą įtraukė gerai žinomus ir turtingus žmones. Taip pat suplanavo apgaulingą milijardinę labdaros schemą, įtikindamas aukšto rango Vatikano dvasiškį paremti jo įsteigtą holdingo kompaniją “St.Francis of Assisi Foundation”.
Kai pagaliau valdžia viską suuodė, Frankelis įsigijo suklastotus dokumentus, už milijonus prisipirko deimantų bei privatų lėktuvą ir spruko į Europą. Po keleto mėnesių su savo meiluže buvo areštuotas Vokietijoje, Hamburge.
Kaip baigė: 2002 m. gegužės 16 d. buvo perduotas Amerikai ir nubaustas 16 metų kalėti.
Frankas Abagnale
Veikla: banko čekių padirbinėjimas, skraidymas lėktuvais, literatūriniai bandymai.
7-ąjį dešimt. amerikietis Frankas Abagnale buvo žinomas kaip Didysis apgavikas, kuris išlupo 2,5 milijono dolerių iš suklastotų čekių ir banko suktybių. Dabar jis — vienas labiausiai gerbiamų žmonių: konsultuoja apie klastotes, grobstymus ir net intensyviai skaito paskaitas FTB.
1964 m. šešiolikmetis Frankas persikėlė į Niujorką ir naudodamasis, kad atrodo vyresnis, suklastojo vairuotojo pažymėjimą — norėjo gauti darbą. Pirmąsias suktybes pradėjo rašydamas savo sąskaitos numerį ant tuščios depozito blanko šaknelės ir pridėdamas ją prie tikrų blankų. Arba tiesiog išrašydavo ir išgrynindavo jau naudotos sąskaitos čekius, kol bankas išsiaiškins, kad jie negalioja.
Tuo pat metu jis tapo kapitonu Franku Williamsu, “Pan American” pilotu, ir kelerius metus keliavo po pasaulį nemokamai, visur kišdamas savo netikrus čekius. 1964 m. jis įsikūnijo į Franką Connersą, pediatrą iš Džordžijos valstijos.
Nuolat konsultuodamasis su savo kišeniniu medicinos žodynu ir pasitardamas su kitais gydytojais prieš paskelbdamas diagnozę, Frankas ligoninėje išsilaikė beveik metus, kol dėl jos kaltės vos nemirė kūdikis, nes jis nė nenutuokė, ką slaugė turėjo omeny sakydama mėlynas kūdikis.
Pasivadinęs Robertu Conradu jis beveik legaliai susiveikė Harvardo universiteto teisės diplomą ir pradėjo dirbti Luizianos teisingumo departamente. Bet ir ten jam greitai nusibodo, nes suklastojo Kolumbijos universiteto diplomą ir dėstė sociologiją Jutos koledže. Per tuos penkerius metus, kol jam legaliai buvo leista gerti, Frankas panaudojo 8 tapatybes ir prakišo suklastotų čekių už 2,5 milijonus 26 valstybėse.
Kaip baigė: savo katino dienas apgavikas baigė 1969 metais Prancūzijoje — ten buvo areštuotas. Pasėdėjęs pusmetį kalėjime jis vos neužvertė kanopų, vėliau buvo perkeltas į Švediją, o galiausiai atsidūrė Amerikoje.
Nuteistas 12 metų, tačiau susitarė su federaline valdžia, kad bus paleistas, o už tai nemokamai padės tramdyti sukčius. Frankas taip pat parašė kelias knygas, tarp kurių garsiausia “Pagauk, jei gali”. 2002 buvo pastatytas filmas, kuriame Abagnale vaidina Leonardo DiCaprio. O čia jau tikrai dėmė biografijoje.
Papulkininkis Lamaras Reedas
Veikla: naujausių technologijų įrangos kaupimas be jokio noro parduoti.
Amerikos sukčius arklio uodegos šukuosena, prisidengęs NATO papulkininkio Lamaro Reedo vardu, išviliojo iš 90 garsių pasaulio kompanijų (“Sony”, EDS, “Pioneer”, “Adobe”) 50 milijonų dolerių, suviliodamas perspektyva dalyvauti itin slaptame 120 miliardų dolerių vertės NATO projekte. Afera prasidėjo 1994 m., kai vienas juodukas atvyko į Belgijos miestą Rekemą, esantį už 70 km nuo NATO būstinės, ir vedė vietos banko valdytoją Christel Peters.
Jis pasinaudojo papulkininkio Lamaro Reedo, Amerikos oro pajėgų karininko prie NATO, vardu ir įkūrė dvi firmas: “AMS Laboratories” ir “Applied Technologies”. Paskui išsiuntė fiktyvių NATO generolų pasirašytus laiškus, kur išdėstė, kad aljansas ieško saugių komunikacijų kilmės identifikavimo ir patikros sistemų.
Tiekėjams buvo paaiškinta, kad jų įranga bus išbandyta ir negrąžinama, o jie privalės pasirašyti konfidencialius dokumentus, draudžiančius viešinti projektą.
“Reedas” dažniausiai susisiekdavo su aukomis faksogramomis ar telefonu. Retais atvejais, kai pasirodydavo pats, dėvėjo karišką uniformą, sugrūsdamas savo arklio uodegą po kareiviška kepure. Neįtikėtina, bet klasta veikė. Tiekėjai tonomis siuntė savo garso ir optinę produkciją į Reedo kompanijas Belgijoje. Kaimynai Rekeme tik stebėjosi, matydami dėžes ir paketus, kasdien pristatomus į jo butą.
Nuo aferisto sėkmė nusisuko 1999 m., kai “Sony” kilo įtarimų. Į Rekemą buvo pasiųstas privatus detektyvas. Policija įsiveržė į Lamaro butą ir rado jį prigrūstą elektroninės įrangos, dauguma net nebuvo neišpakuota.
Taip pat aptiko ir tris 25 tūkst. dolerių vertės plokščiaekranius monitorius bei keletą skaitmeninių kamerų. Vėliau buvo rasta dar penki jūros konteineriai ir aštuonios sunkvežimių priekabos su įranga, bet jokio nepagaunamojo “papulkininkio Reedo”.
Bet niekas taip ir neįminė mįslės, ką apsimetėlis ruošėsi daryti su tais kalnais gėrybių. Atrodo, jis nepardavė nė vieno daikto.
Kaip baigė: 2001 metais įtartas šia afera toks Jourdanas Marsas su suklastotu pasu buvo pagautas prie Vokietijos sienos. Los Andžele buvo nuteistas 80 mėnesių kalėti.
Ellisas Martinas
Veikla: alaus, vyno, cigarečių kontrabanda.
1996 m. balandį apgavikas verslininkas Ellisas Martinas sėdo į kalėjimą už alaus kontrabandą, kuri kainavo Britanijos valstybinių mokesčių kontorai 5 milijonus svarų už prarastą PVM ir akcizo mokestį. Dalis laimikio buvo išleista trims namams, vyno barui, didelei parduotuvei ir 17 automobilių (tarp jų — dviem mersedesams, įsigytiems grynaisiais), kol likę pinigai buvo laikomi 37 banko sąskaitose.
Per varganus devynis mėnesius Martinas nelegaliai įplukdė per Lamanšą apie 9 milijonus skardinių ypač stipraus alaus, kuo puikiausiai sulindusius anglams (tuo metu lietuvaičių migracija į Angliją dar nebuvo tokia masinė) į gerkles.
Teisme Martinas pateikė 700 puslapių dokumentus, turinčius įrodyti jo įplaukų teisėtumą, tačiau buvo nustatyta, kad ekspertai šiek tiek nusuko į kairę. Todėl Martinas sėdo 6 metams ir 10 mėnesių. Tačiau ramiai pasėdėjęs vos savaitę Brikstone didysis kombinatorius atidarė biurą tiesiog savo kameroje ir ėmė plėsti veiklą.
Ko gero, kalėjimo oras ir maistas Martinui buvo tik į naudą, nes pajamos tik padidėjo: daugiau nei pusė milijono svarų per savaitę. Ne bet kuris lietuvis tiek per savaitę uždirba būdamas laisvas. Galop už alaus, vyno, spirito ir cigarečių kontrabandą alaus baronas susikrovė 28 milijonus svarų.
Kaip baigė: pogrindinės firmos veikla iškilo po trejų metų, ir Ellis buvo pervestas už 200 km į Veilando kalėjimą Norfolke. Ankstesnė bausmė padidinta devyneriais metais.
Bus daugiau.
