Nikolajus Amosovas – širdies chirurgijos, biologinės, medicininės ir psichologinės kibernetikos pradininkas Ukrainoje, Ukrainos kardiochirurgų mokyklos kūrėjas, daugelio širdies ydų gydymo metodų, dirbtinio širdies vožtuvo autorius. Plačiai žinoma N. Amosovo parengta sveikatingumo programa „Trys tūkstančiai judesių per dieną“. Viena jo parašytų mokslo populiarinimo knygų –„Laikų balsai“ – išversta į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. M. Amosovas įtrauktas į žymiausių XX amžiaus Ukrainos žmonių dešimtuką, rašoma Wikipedijoje.
Genialus Dievo dovaną turintis kardiochirurgas perėjo karą, atliko tūkstančius sėkmingų operacijų ir niekuomet nelikdavo nuošaly, netgi svetimas bėdas perleisdavo per save ir baudė save dėl kiekvienos klaidos, kurių net mažiausios stengėsi išvengti.
Griežtumas ir reiklumas sau, neįtikėtinas atvirumas, drąsa ir užuojauta pacientams pavergė daugelio žmonių širdis. Turbūt dėl to, kai po sunkios operacijos jis metė iššūkį senatvei, sukūręs savo apkrovų ir apribojimų sistemą, jį stebėjo visa šalis, rašoma biographe.ru.
N. Amosovo sveikatos sistema sudomino tūkstančius žmonių ir, nors gyvenimo pabaigoje akademikas prisipažino, jog senatvė visgi jį nugalėjo, jis pragyveno beveik 90 metų.
N. Amosovas apie save: „Fizinis aktyvumas man – vienas iš gyvenimo pagrindų. Teks papasakoti istoriją. Ankstyvoje vaikystėje augau vienas ir fizinio lavinimo „programų“ neatidirbau. Ūkio darbai suteikė jėgų, bet ne miklumo: plaukioti, šokti ir važinėti dviračiu neišmokau. Tiek mokykloje, tiek institute kūno kultūros pamokas praleisdavau. Ne visada buvau sveikas. Karo laikais patyriau pirmą radikulito priepuolį, kuris vėliau dažnai kartodavosi, galbūt dėl per ilgai trunkančių operacijų.
1954 metais pasidarė dar blogiau: rentgeno nuotraukoje buvo matyti slankstelių pokyčių. Tada ir išradau 1 000 judesių gimnastiką: 10 pratimų po 100 kartų. Tai padėjo. Tada pridėjau rytinį bėgimą. Sistemą taip pat papildžiau maisto ribojimu: griežtai palaikydavau ne daugiau nei 54 kg kūno svorį. Apgalvojau sveikatos fiziologiją ir išėjo „Ribojimų ir apkrovų režimas“.
Pateikiame keletą gydytojo patarimų, kaip darnoje su medicina gyventi ilgiau ir mažiau kentėti nuo ligų.
1. Nesitikėkite, kad gydytojai suteiks jums sveikatos. Jie gali išgelbėti gyvybę, gal net išgydyti ligą, bet tik palydės jus iki starto, o toliau, jei norite gyventi sveikai, turite pasikliauti tik savimi. Nenoriu menkinti medicinos galimybių, nes tarnauju jai visą gyvenimą. Bet taip pat ir žinau, kas yra sveikata – teoriškai ir praktiškai. Ta proga pasigirsiu: jau pusantro mėnesio vykdau eksperimentą su savimi – po tris valandas sportuoju su svarmenimis ir bėgioju.
2. Gydytojai gydo ligas, o sveikatą reikia užsitikrinti mums patiems, treniruojantis. Nes sveikata – tai rezervinės mūsų organų, visos mūsų fiziologijos galios. Jos reikalingos, kad būtų palaikomi normalūs funkcionavimo rodikliai – ramybės būsenoje ir esant apkrovai – fiziniai ir psichiniai, taip pat, kad nesusirgtume, o susirgus, jei tik įmanoma – nemirtume. Pavyzdžiui, kad treniruojantis ir bėgiojant kraujospūdis ir pulsas nepadidėtų daugiau nei pusantro karto, o neišvengiamas dusulys greitai praeitų. Kad žmogus nebijotų skersvėjų, o peršalimai praeitų be vaistų, savaime. Ir apskritai, kad žmogus galėtų gerai dirbti, miegoti, valgyti ir gerti. Taigi, šių galių vaistais neužsitikrinsi, tik treniruojantis, darant pratimus, kai organizmas gauna apkrovą. Ir darbu, pasivaikščiojimais šaltyje, karštyje, badavimu, nuovargiu.
3. Kas yra ligos, jaučia kiekvienas: apmaudus įvairių funkcijų sutrikimas, trukdantis jausti laimę ir netgi gyventi. Priežastys taip pat žinomos: išoriniai veiksniai (infekcijos, užterštumas, visuomeniniai sukrėtimai), neprotingas mūsų pačių elgesys. Kartais – įgimti defektai. Bet žmogus iš prigimties yra pakankamai stiprus. Bent jau dauguma žmonių. Žinoma, niekas neišvengia nesunkių ligų, o sunkias dažniausiai sukeliame patys, neteisingai gyvendami. Nesitreniruojame, todėl silpnėja organizmo rezervai. Išoriniai veiksniai, skurdas, stresai yra antroje vietoje.
4. Treniruotis reikia protingai. Tai reiškia – palaipsniui, bet atkakliai. Pavyzdžiui, darant pratimus, bėgiojant ar net vaikštant kasdien reikia didinti krūvį – nuo 3 iki 5 proc. pasiekto lygio (pratimų skaičių, greitį, atstumą ir pan.) Be to, apkrova turi priklausyti ir nuo amžiaus ir dabartinės sveikatos būklės. Grūdintis, degintis, ir net dirbti taip pat reikia panašiu principu. Treniruočių esmė – apribojimų ir apkrovų režimas. Štai trys pagrindiniai jo punktai: Pirmas – dieta su kuo mažiau riebalų, 300 g vaisių ir daržovių kasdien ir stebėkite, kad svoris prilygtų skaičiui: ūgis minus 100 kg.
Antras – fizinė apkrova. Čia jau sudėtingiau. Visiems reikia sportuoti, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Kadangi dauguma žmonių dirba sėdimą darbą ir gauna mažai fizinės apkrovos, tad teoriškai, norint būti sveikam, reikėtų kasdien sportuoti bent po valandą. Bet vargu ar kam taip išeina, todėl rekomenduoju kasdien skirti bent 20–30 min. mankštai, tai apytikriai 1000 judesių, geriau su svarmenimis (2–5 kg.). Jei neturite laiko, galite sportuoti prie televizoriaus, žiūrėdami žinių laidą. Taip pat rekomenduojama kasdien vaikščioti (į darbą, iš darbo) bent po vieną kilometrą. Tai naudinga ir fiziškai, ir psichologiškai, turint omeny atmosferą viešajame transporte. Apie kasdienį bėgiojimą nė neužsiminsiu – statistiniam žmogui kasdien bėgioti nerealu. Bet naudinga.
Trečias punktas tikriausiai yra pats sudėtingiausias – tai psichikos valdymas. Bet kaip tai sunku! Receptų daug (kad ir meditacija), bet jų visų čia neaprašinėsiu. Aš pats naudojuosi paprastu metodu: kai po stiprių emocijų išsiskiria daug adrenalino, sutelkiu dėmesį į ritmingą, lėtą kvėpavimą ir mėginu atpalaiduoti raumenis. Geriausia tokiu atveju būtų intensyviai pasportuoti, bet dažniausiai aplinkybės neleidžia. O kai tik aplinkybės pasikeičia – sportuokite. Adrenalino perteklius sudeginamas sportuojant, ir tokiu būdu kraujagyslės ir organai apsaugomi nuo spazmų. Gyvūnų pasaulyje stresas iškraunamas bėgant ar kaunantis, o žmogui tai neleidžiama. Jei esate jauni (iki 60 m.), ir visi jūsų organai funkcionuoja normaliai, nevertėtų lėkti į polikliniką kaskart vos tik sunegalavus. Mūsų gydytojai nepasikliauja gamta, jie išrašo vaistus ir liepia gulėti.
Pasistenkite nepatekti į jų nelaisvę! Jie ras ligą ir įtikins, kad reikia ilsėtis ir gydytis.
5. Organizmas turi galingas apsaugines jėgas – imuninę sistemą, kompensacijos mechanizmą. Jos suveiks, reikia tik šiek tiek laiko. Turėkite omeny, kad dauguma lengvų ligų praeina pačios, mes pasveikstame ne nuo gydytojų išrašytų vaistų, o dėl to, kad per tam tikrą laiką organizmas išgyja pats. Gydytojas mums sako: „Išgydžiau“, o mes tikime ir galvojame: „Koks geras gydytojas“. O jei jums pasisekė rasti gerą gydytoją, tausokite jį ir be reikalo netrukdykite. Atminkite, kad geras gydytojas yra daugiau nei vien specialistas. Tai ne santechnikas. Gydytojo nurodymus vykdykite savo nuožiūra, pasitelkę savo protą ir turimas žinias. Ir nereikalaukite išrašyti papildomų vaistų, apie kuriuos papasakojo kaimynė. Kartoju: vaistų reikia vartoti kuo mažiau. Pavyzdžiui, dabar tapo madingos lašelinės, ne tik ligoninėje, bet ir namuose. Visa tai kvailystė, mada. „Sunkioji artilerija“ yra būtina reanimacijoje, bet ne namie.
Reziumuodamas galiu pasakyti: norint stiprios sveikatos, reikia stiprios valios. Kaip silpnam žmogui rasti optimalų pasirinkimą trikampyje tarp ligų, gydytojų ir fizinės apkrovos? Aš patariu rinktis sportą ir apribojimus. Bent jau stenkitės taip gyventi, ir patikėkite, tai tikrai atsipirks. O šiaip – kiekvienas yra savo likimo ir sveikatos kalvis.
6. Kodėl žmonės taip dažnai serga? Manau, kad 90 proc. žmonių, jei tik gyventų sveikai, būtų puikios sveikatos. Deja, norint laikytis režimo, reikia valios pastangų. O dauguma žmonių valios neturi. Šiuolaikinis oficialus gydymas pagrįstas metodu, kai kelis kartus bandant parenkami kraujospūdį mažinantys preparatai, kurių sukurta ne viena dešimtis, ir kuriuos po to reikia vartoti visą gyvenimą. Ir pabaigai. Medicinos mokslas daug kur klysta. Tai dažnai priklauso nuo neteisingo statistinių duomenų vertinimo. Pavyzdžiui, kodėl, jūsų manymu, pasaulyje „išaugo“ sergamumas onkologinėmis ligomis? Iš tiesų, vėžiu sergančių pacientų pasaulyje tikrai nepadaugėjo (išskyrus sergančius plaučių vėžiu), o skrandžio vėžio atvejų net sumažėjo. Vėžys kaip ir anksčiau, taip ir dabar yra antroje ar trečioje mirtingumo priežasčių lentelės vietoje. Tačiau mažai kas atsižvelgia į tai, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų išaugo žmonių gyvenimo trukmė, o vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
Amosovas ypatingą dėmesį skyrė mitybai
Pasak jo, be galo svarbu, ką ir kiek valgome. Pabrėždavo išskirtinį vitaminų, mikroelementų ir kitų biologinių medžiagų, kurių galima gauti tik iš šviežių vaisių ir daržovių, vaidmenį. Minimali dozė – 300 g per dieną, maksimali – 1 kg. Kuo įvairiau, tuo geriau. Žalių daržovių negalima pakeisti virtomis. Kulinarinis apdorojimas žudo vitaminus, teigiama 8doktorov.ru.
Apie riebalus. Riebaluose yra daug kalorijų – devynios vienam gramui. Grynų riebalų mums nereikia. Tad galima nevalgyti mėsos ir lašinių. Daug riebalų yra piene, mėsoje, netgi duonoje. Žaliavalgiai gali ramiai valgyti augalinį maistą – organizmas sintezuoja riebalus iš angliavandenių ir baltymų.
Riebalai gali virsti cholesteroliu ir likti kraujagyslėse. Nuo sklerozės gali padėti tik badavimas ir fizinis aktyvumas. Bet jeigu tai galvos smegenų sklerozė, reikės ir vaistų.
Apie baltymus. Mitas: be visaverčių baltymų žmogus neišgyvens. Milijonai žmonių iš kartos į kartą nevartojo gyvulinių baltymų, kuriuose yra nepakeičiamų aminorūgščių, ir pagal fizinius duomenis vegetarai neturi jokių trūkumų. Atvirkščiai – organizmas negali tinkamai apdoroti baltymų pertekliaus – jie palieka daug irimo produktų, pagreitėja medžiagų apykaita, o tai nėra labai naudinga. Tad su baltymais reikėtų nepersistengti.
Apie angliavandenius. Jeigu valgysite daug saldumynų, bus sunku išlaikyti normalų kūno svorio. Angliavandenių reikia, bet kaip jų šaltinį geriausia rinktis saldžius vaisius, grūdus (košes). Bet jokiais būdais ne gryną cukrų – tai cheminis labai kaloringas elementas, 1 grame cukraus yra 4 kalorijos.
Naudingos šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys: galima gerti neribotais kiekiais, bet būtinai skirtingas. Su sriubomis atvirkščiai – nuo jų reikia susilaikyti. Jose yra per daug druskų, kurių atsiranda dėl ilgo vandens ir daržovių virimo.
Dar keletas N. Amosovo citatų apie sveikatą:
- Kad būtum sveikas, reikalingos asmeninės nuolatinės ir ryžtingos pastangos. Niekas negali jų pakeisti. Žmogus yra toks tobulas, kad sugrąžinti sveikatą galima beveik iš bet kurio jos nuosmukio taško. Tik pastangų su amžiumi ir gilėjant ligoms reikia vis daugiau.
- Gamta gailestinga: užtenka 20–30 minučių mankštos per dieną, bet tokios, kad uždustum, suprakaituotum ir kad pulsas padvigubėtų. Jei šis laikas padvigubinamas, tai apskritai bus puiku.
- Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fizinis AKTYVUMAS, mitybos APRIBOJIMAS, GRŪDINIMASIS, mokymasis ILSĖTIS ir skyrimas tam laiko. Ir dar penkta – LAIMINGAS gyvenimas! Gaila, be pirmųjų sąlygų, laimė sveikatos nesuteikia. Bet jei gyvenime nėra laimės, tai kur rasti paskatų stengtis pasitempti ir pasninkauti? Deja!“
