Pandemija rėžė per tyrimus
Tyrimo autoriai prognozuoja, kad COVID-19 pandemijos poveikis susirgimų vėžiu Europoje padėtį gali atmesti atgal kone dešimtmečiu. Išsamiai iš naujo išnagrinėjusi dabartinę Europos vėžio tyrimų būklę ir jų ateitį, „Lancet Oncology“ autorių grupė, vadovaujama prof. Richardo Sullivano iš Londono Karaliaus koledžo, šioje medžiagoje pateikia išblaivinantį šauksmą į sveiką protą.
Jis byloja apie svarbius iššūkius, kuriuos reikia skubiai spręsti, kad išgyvenamumas nuo vėžio Europoje pagerėtų. COVID-19 pandemija atskleidė Europos vėžio tyrimų kraštovaizdžio trūkumus: gydytojai pirmaisiais pandemijos metais vėžiu sergančių pacientų diagnozavo 1,5 mln. mažiau, o kas antras vėžiu sergantis pacientas laiku negavo operacijos ar chemoterapijos. Be to, buvo neatlikta apie 100 milijonų planuotų vėžio patikros testų.
Jungtinė Karalystė praranda protus
Dabartinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunak, dar būdamas kancleris ir kalbėdamas apie vizų galimybes tarptautiniams talentams, pareiškė, kad „trečdalis mūsų mokslo Nobelio premijos laureatų buvo imigrantai. Pusė mūsų sparčiausiai augančių įmonių turi užsienyje gimusį įkūrėją. Taigi, inovacijomis paremta ekonomika turi būti atvira ir patraukli geriausiems ir šviesiausiems protams“. Tai rodo politiko norą išlaikyti JK, kaip daugiakultūrio plėtros ir inovacijų centro, statusą.
Gali būti, kad jam šitų ketinimų prireiks kaip niekad. Šiais metais prognozuojama niūri žiema, nes gresia ekonomikos nuosmukis, kurį paskatins tobula COVID-19 pandemijos audra, pasauliniai rusijos invazijos į Ukrainą padariniai, nevaržoma infliacija ir JK ekonomikai tenkantys iššūkiai dėl beveik katastrofiško, tegu ir neilgai trukusio, Liz Truss buvimo premjere. Visa tai kelia grėsmę, kad JK taps mažiau patrauklia vieta geriausiems ir šviesiausiems protams, bei sumažina jai galimybes remti dideles Vyriausybės mokslinių tyrimų finansavimo iniciatyvas.
JK ir Europos mokslinių tyrimų ryšių nutraukimo pasekmės neapsiriboja JK mokslu. Prarastos bendradarbiavimo, švietimo, mokymo ir apsikeitimo idėjomis galimybės bus žalingos abiem pusėms. Europos šalių, besiskiriančių viena nuo kitos moksliniais pajėgumais ir rezultatais, mozaikai Jungtinės Karalystės – partnerės, turinčios neprilygstamas tradicijas akademinėje, mokslo ir tyrimų srityje – praradimas gali būti pražūtingas smūgis.
„Brexit“ pakenkė mokslui
Graikų mitologijoje Kasandrai buvo suteikta pranašystės dovana, lydima prakeiksmo – ja niekada niekas netikėjo. Ši istorija prisimenama galvojant apie daugybę mokslininkų, kurie iš anksto perspėjo, kad „Brexit“ pakenks JK mokslui. Praėjus šešeriems metams po lemtingo „Brexit“ referendumo ir beveik trejiems metams po to, kai JK pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES), JK mokslininkai susiduria su niūria galimybe būti pašalinti iš ES dotacijų. Mat jie atsiduria vykstančioje kovoje dėl ES ir JK prekybos susitarimo, kuris po „Brexit“ pasirašytas 2020 m.
„Lancet Oncology“ tyrime taip pat nustatyta, kad „Brexit“ ir toliau neigiamai paveiks Europos vėžio tyrimus, nebent senojo žemyno finansuotojai (ar mokslinių tyrimų bendruomenė bei JK Vyriausybė) ras būdų tęsti bendradarbiavimą. „Jei JK nedalyvaus bendruose ES vėžio tyrimuose ir nebus „Horizon Europe“ mokslinių tyrimų bendruomenės dalis, tai turės itin neigiamą poveikį Europos vėžio tyrimų veiklai. Galiausiai vėžiu sergantys pacientai sumokės kainą už šį sprendimą sveikatos priežiūros rezultatų požiūriu“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
Ragina dvigubinti biudžetus
„Lancet Oncology“ autorių grupė nustato Europos vėžio tyrimų srities spragas ir ragina padvigubinti biudžetą, taip pat teikti pirmenybę nepakankamai aptarnaujamoms vėžio tyrimų sritims, įskaitant prevenciją bei ankstyvąją diagnostiką, radioterapiją ir chirurgiją. Ekspertai teigia, kad teikti pirmenybę vėžio tyrimams yra ypač svarbu, mat tuomet šalys galėtų teikti savo pacientams labiau prieinamą, kokybiškesnį ir teisingesnį gydymą. Beje, pacientų, kurie gydomi mokslinius tyrimus atliekančiose ligoninėse, rezultatai visuomet yra geresni.
Prof. R.Sullivanas teigia: „Nepaisant didelių investicijų į viešuosius vėžio tyrimus per pastarąjį dešimtmetį, jų portfeliai tebėra pernelyg orientuoti į atradimus ir biofarmaciją. Trūksta finansavimo ir tyrimų daugelyje pagrindinių sričių, tokių kaip prevencija, paliatyvioji priežiūra, chirurgija ir ypač sveikatos paslaugos bei sistemos.
Kaip naujoves išvesti į realų pasaulį – pagrindinė problema, todėl Europos Komisija ragina šalis pakeisti strategijas, kad galėtų ją sėkmingai išspręsti. Komisija pateikia aiškių įrodymų, kad moksliniai tyrimai yra ne papildoma prabanga, o pagrindas, skirtas šalims kurti nacionalines vėžio kontrolės programas, idant būtų pasiekti aukštos kokybės, pacientams pagal kišenę esantys ir teisingi rezultatai.“
Kaltina karą Ukrainoje
Tyrimo ataskaitoje taip pat aprašoma, kaid Rusijos invazija į Ukrainą yra dar vienas didžiulis iššūkis vėžio tyrimams Europoje. Rusija ir Ukraina yra dvi daugiausiai prisidedančios prie klinikinių vėžio tyrimų, ypač remiamų pramonės, šalys pasaulyje. Daugelis Ukrainos vėžio klinikinių tyrimų apima vėžio centrus Vidurio ir Rytų Europos šalyse, todėl dėl karinės agresijos daugelis šių pagrindinių tyrimų gali būti atidėti arba jų išvis nepavyks atlikti.
Autoriai rekomenduoja Europos vėžio bendruomenei itin skubiai surinkti duomenis apie karinės Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį pacientams, vėžio paslaugų, vaistų ir kitokio trūkumo bei darbo jėgos atotrūkį Ukrainoje ir kaimyninėse, taip pat besivystančiose šalyse.
Pagrindinis tyrimo autorius ir Komisijos pirmininkas, Belfasto Karalienės universiteto profesorius Markas Lawleris teigia: „Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, „Brexit“ ir Rusijos invaziją į Ukrainą, kaip niekad svarbu, kad Europoje neišsivystytų atsparus terapijai vėžys. Skaičiuojame, kad COVID-19 pandemijos metu Europoje nebuvo diagnozuota maždaug milijonas vėžio atvejų. Dabar lenktyniaujame su laiku, kad surastume tuos trūkstamus susirgimus. Be to, pastebėjome stulbinamai neigiamą poveikį vėžio tyrimams, kai laboratorijos buvo uždarytos, o klinikiniai tyrimai atidėti arba atšaukti per pirmąją pandemijos bangą. Mums kelia didžiulį rūpestį tai, kad per ateinantį dešimtmetį Europa pavojingai priartės prie vėžio epidemijos ribos, jei vėžio gydymo sistemoms ir tyrimams nebus teikiama skubi pirmenybė.“
