Laimo ligos sukėlėjas – bakterija Borrelia burgdorferi sensu lato – gyvena erkių organizme ir persikelia į žmogų, jei erkė būna įsisiurbusi bent 24 valandas. Laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus gydymo galima sulaukti rimtų komplikacijų, kurios pažeidžia įvairių organų veiklą ar net gali baigtis mirtimi.
Komentuoja specialistas
Infektologas, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesorius, habil. dr. Alvydas Laiškonis:
Simptomai gali neišryškėti
Infektologas, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesorius, habil. dr. Alvydas Laiškonis teigia, kad gydymo uždelstai Laimo ligai nėra. „Laimo liga klastinga tuo, kad įsikibusios erkės žmogus gali nepastebėti, o specifiškiausias Laimo ligos simptomas – eritema (raudona dėmė) – pasirodo taip pat ne visiems. Ne visada ligą sukelia subrendusi erkė, gali sukelti ir lerva, ir nimfa. Jos padaro tą patį blogą darbą, nukrenta, o žmogus sako niekada tos erkės nematęs. Erkės nėra, o liga yra. O dėmė susidaro tik maždaug pusei ligonių“, – pasakoja jis.
Taigi įtarti ligą jos pradžioje, jei žmogus nematė nei įkandusios erkės, nei dėmės, praktiškai neįmanoma. „Tada jau įtarimo atveju, jei žmogus buvo lauke, pievoje, parke maždaug mėnesio laikotarpyje ir įtaria, kad jam galėjo įkąsti erkė, tada būtinai turi būti atliktas antikūnų tyrimas. Tyrimą galima pasidaryti po 3-4 savaičių, ankstyvieji antikūnai jau bus pasirodę ir tada jis nepavėluos išsigydyti“, – teigia prof. A. Laiškonis.
Pirmajai Laimo ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema, atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas (limfmazgio uždegimas).
Toliau – blogiau
Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi yra neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos, trumpalaikės artrito atakos. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.
Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga, primena reumatoidinį artritą.
Gydymas efektyvus tik pradžioje
Pasak profesoriaus, Laimo ligos gydymo efektyvumas priklauso nuo to, ar gydymas skiriamas ligos pradžioje. „Jei ligonis ateis pas gydytoją per 2 mėnesius nuo erkės įkandimo, bus išgydytas visiškai be liekamųjų reiškinių. Doksiciklinas yra pirmo pasirinkimo vaistas. Antro pasirinkimo vaistas yra amoksicilinas, nes ne visi doksicikliną gali pakelti. Po 3-4 mėnesių antibiotikų efektyvumas mažėja. Dar yra vienas penicilinų grupės antibiotikas, švirkščiamas į veną, tai jau intraveninis gydymas, atliekamas stacionare, jis dar galėtų būti efektyvus. O tabletėmis geriami vaistai jokio efekto nebeduoda, nes jau būna negrįžtami pakitimai sąnariuose, širdyje, įvairiuose organuose. Lėtinei formai joks gydymas nebepadės“, – pasakoja prof. A. Laiškonis.
Pastaruoju atveju, anot jo, telieka tik simptomų malšinimas: „Jeigu skauda sąnarius, geliai, jeigu galvą, analgetikai. Bet šiuo atveju nėra jokio vaisto, kuris galėtų uždelstą ligą pagydyti. Žmogų labai vargina ši liga“.
