Kaip atrodo burokėlis?
Burokėlis priklauso burnotinių šeimai, runkelių genčiai. Tai dvimetė daržovė, kurios kilmė siejama su savaime augančiais paprastaisiais runkeliais. Burokėlio šakniavaisiai apvalūs (kai kurie tipai turi pailgą formą), tamsiai raudonos spalvos. Burokėlis turi tvirtus, stačiai augančius lapkočius, kuriems būdinga ryškiai raudona spalva. Burokėlis užaugina didelius ir vešlius lapus, kurių ilgis siekia 5–20 cm. Būdingas bruožas – žalia lapo spalva ir raudonos spalvos gyslos.
Iš kur kilo burokėliai?
Burokėlis yra viena seniausiai auginamų naminių daržovių. Manoma, kad jie pradėti auginti dar prieš mūsų erą. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad burokėliai pirmą kartą pradėti auginti Viduržemio jūros regione. Vėliau burokėliai pradėti auginti ir Mesopotamijoje, ir Kinijoje, ir kituose regionuose, kol galiausiai paplito po visą pasaulį, kur ganėtinai derlinga žemė. Tai maistinga ir vertinga daržovė, savo pozicijų kulinarijoje nepraradusi iki šiol. Burokėlis netgi įgauna „naujų galių“. Dabar jis vadinamas supermaistu. Šis sodrios spalvos šakniavaisis mėgstamas ne tik sveikuolių, bet jį valgo ir dauguma vaikų. Salsvas skonis mažyliams dažniausiai labai patinka.
Kokių naudingų medžiagų yra šakniavaisiuose ir lapuose?
Šakniavaisiuose daugiausiai yra cukrų (apie 10–15 proc.), taip pat randama iki 3 proc. baltymų ir iki 1,5 proc. celiuliozės. Dėl didelio kiekio augalinės ląstelienos burokėliai pasižymi švelniu vidurius laisvinančiu ir išmatas formuojančiu poveikiu. Burokėliuose yra net iki 1,5 proc. mineralinių medžiagų. Ypač naudinga juose randama augalinė geležis, kalcis, magnis, varis. Taip pat aptinkama organinių rūgščių ir tokių vitaminų kaip vitaminas A, B6, C, folio rūgštis. Ypatingai naudingas burokėliuose aptinkamas vitaminas P, žinomas kaip augaluose randamų bioflavonoidų frakcija. Bioflavonoidai yra stiprūs antioksidantai, todėl burokėliai naudingi kiekvienai organizmo ląstelei. Įdomu tai, kad organizmas vertingas maistines medžiagas geriau pasisavina iš burokėlių lapų nei iš šakniavaisių, todėl dažniau reikėtų valgyti ne tik pačią daržovę, bet ir šviežius, jaunus ir sultingus jos lapelius. Taigi valgykite ne tik daugiau burokėlių sriubų, bet ir daugiau burokėlių salotų.
Kada liaudies medicina rekomenduoja valgyti daugiau burokėlių?
Burokėliai nuo seno vartojami kraujo stiprinimui ir viso organizmo sveikatos gerinimui. Natūrali medicina rekomenduoja valgyti kuo daugiau burokėlių, nes jie padeda stiprinti raumenis, didina jų ištvermę. Jie taip pat padeda geriau įveikti stresą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų riziką. Itin naudingos šviežių burokėlių sultys, kurios liaudies medicinoje būdavo vartojamos kraujagyslių praplėtimui ir kraujotakos gerinimui. Nuo seno tikima, kad burokėliai itin naudingi vyrams, mat jie gerina lytinę funkciją. Burokėlius reikėtų valgyti tiems, kurių skurdi mityba ir tiems, kurie nevalgo mėsos.
Ką pasigaminti iš burokėlių?
Maistui naudojami ne tik burokėlio šakniavaisiai, bet ir švieži, jauni, dar nesumedėję lapkočiai ir lapai. Lietuvoje iš burokėlio dažniausiai verdamos sriubos (ji gali būti ir tradicinė, ir trinta, ir šalta, daugumai žinoma kaip šaltibarščiai). Taip pat gaminamos mišrainės, spaudžiamos sultys. Vis labiau populiarėja iš burokėlių lapkočių ir lapų gaminamos sveikuoliškos salotos arba iš šakniavaisių gaminami glotnučiai, kurie yra tikra vitaminų bomba.
Itin skanios iš burokėlių lapų pagamintos salotos – galite jas pagardinti lašiša, vyšniniais pomidorais, fetos sūriu ir kokybišku alyvuogių aliejumi. Pamėginkite pasigaminti trintos burokėlių šakniavaisių sriubos – tirštumą reguliuoti galite bulvėmis. Labai skanios marinuotų burokėlių ir obuolių salotos – jos pasižymi gaivumu. Taip pat galite pasigaminti nuo seno žinomų burokėlių, bulvių, morkų ir pupelių salotų. Tai puikus skaidulų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis, tinkantis ne tik ant šventinio, bet ir ant kasdienio stalo. Tik vietoje majonezo rinkitės kokybišką augalinį aliejų – tokia mišrainė bus ir sveikesnė, ir vertingesnė.
