Pataria specialistas
Gydytojas dietologas Edvard Grišin:

Įsiklausykite į organizmą

Nesvarbu, kaip žmogus nuspręs maitintis, pagrindinis jo tikslas – susirinkti visas reikiamas maistines medžiagas. Gydytojo dietologo Edvard Grišin teigimu, svarbu suvokti, dėl kokių priežasčių nusprendžiama pasirinkti vegetaro ar vegano kelią ir sau atsakyti į šiuos klausimus: ar įvertinus mano sveikatos būklę, man tinkama ši mityba? Ko mano organizmas reikalaus, jei taip pradėsiu maitintis?

Šiandienos tyrimai rodo, kad subalansuota vegetarinė mityba teigiamai veikia sveikatą: mažėja cholesterolio kiekis, galima išvengti nutukimo ar net kai kurių lėtinių ligų. Todėl jei kyla minčių atsisakyti gyvulinės kilmės maisto, drąsiai užsukite į gydytojo ar specialisto kabinetą ir pasikonsultuokite, ar jums tokia mityba tinka. „Jeigu žmogus, kuris turi refliuksą ar dirgliosios žarnos sindromą, nutars maitintis veganiškai ar vegetariškai, jam visą gyvenimą pūs pilvą“, – įspėja gydytojas.

Į ką atkreipti dėmesį?

Baltymai, kalcis, geležis, omega3 riebalų rūgštys, vitaminas B12. Keletas medžiagų, į kurias reikia atkreipti dėmesį, kai iš šaldytuvo nusprendžiama išmesti gyvulinės kilmės produktus. „Reikia žinoti, kad, pavyzdžiui, geležis iš augalinės kilmės produktų pasisavinama žymiai blogesniu procentu. Todėl vegetarai ir veganai turi reguliariai gauti geležies papildomai“, – pasakoja E. Grišin.

Siūloma taip pat atkreipti dėmesį, kad skaidulinės medžiagos, kofeinas ir kalcis slopina geležies pasisavinimą. Tad prieš valgant šia medžiaga prisotintą maistą, reiktų vengti kavos, arbatos ar kitų maisto produktų, kuriuose gausu kalcio ar skaidulinių medžiagų.

Kaip tik pradėjus vegetarizmo ir veganizmo kelią suprasti, ar mūsų organizmas gauna visų reikiamų medžiagų? Gydytojai pataria reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų įsitikinta, jog netrūksta mikroelementų ir vitaminų. Vėliau, E. Grišin nuomone, dažnesni kraujo tyrimai nėra tokie ir būtini: „Jei viskas tvarkoje ir žmogus puikiai jaučiasi, dažnesnių tyrimų nereikia. Tačiau jei įtariamas kokios nors medžiagos deficitas, tai jau kita kalba.“

Vegetariškas čili troškinys
Foto: Shutterstock



Kokios alternatyvos?

Reikia tik šiek tiek pastangų ir laiko, kad atsivertų maisto paslapčių knyga. Atlikus namų darbus atsiranda ne viena ir ne kelios alternatyvos gyvulinės kilmės produktų pakeitimui. Šiuo metu maisto industrija žmonėms siūlo sūrio ar net šoninės augalinius pakaitalus, reikia tik juos rasti.

Tačiau pagrindinis klausimas: o kur slepiasi reikalingos maistinės medžiagos? Pavyzdžiui, geležies, dietologo E. Grišin teigimu, galima rasti burokėliuose, špinatuose, bolivinėje balandoje, moliūgų sėklose, anakardžiuose, sezamų sėklose, pupelėse, abrikosuose, razinose. Geležies šaltinis yra ir tofu bei soja, o kalbant apie papildus, verta vartoti spiruliną. Pasirinkimas tikrai nemažas. Kaip siūlo gydytojas, „žmogus privalo šiuos produktus įtraukti į savo mitybą“.

O jei esate ne naujokas šioje srityje, puikiai žinote, kad vitamino B12 pasisavinimas per augalinės kilmės produktus yra dar keblesnis. „Galima vartoti maisto papildus visą gyvenimą, bet tai nėra optimalu“, – įspėja pašnekovas. Tad kokia išeitis? Kaip pasakoja gydytojas, vitamino B šaltinis yra mielės: „Kitas pavyzdys galėtų būtų užsienio valstybės, kuriose gausu vitaminu B12 praturtinto maisto, tokio net kaip sausi pusryčiai. Deja, Lietuvoje paklausa kol kas didesnė nei rinka.“

Verta žinoti

15 augalinės kilmės kalcio šaltinių: