Trikdo smegenų veiklą
Nors daugelis žmonių (ypač jaunų) teigia, kad nuo miego trūkumo atsigauti lengva – gerai išsimiegojus naktį ar dvi, o geriau visą savaitę – moksliniai duomenys rodo, kad ne viskas taip paprasta.
„Smegenys yra be galo galingas kompiuteris, ir kad jis veiktų, jam reikalingas miegas, – pasakoja VUL Santaros klinikų neurologė prof. hab. med. dr. Rūta Mameniškienė.
Lėtojo miego fazėje kaupiami ir stiprinami nauji faktai ir įgyti įgūdžiai, paradoksinio miego fazėje tarpinių smegenų gumburuose patirties fragmentai susiejami tarpusavy ir su ankstesne patirtimi, sukuriant tikslesnį pasaulio suvokimą ir naujus gebėjimus spręsti problemas. Nepakankamai miegant, trinka „kurjerių“ veikla: informacija neišsaugoma, nenunešama ten, kur reikia, laiku neatsiveria reikalingi vartai. Dieną gauta informacija neperkeliama (arba perkeliama su trikdžiais) į ilgalaikės atminties talpyklas, neišsivalo trumpalaikės atminties saugyklos. Įrodyta, kad per 14 metų miegantiems po šešias valandas per naktį širdies smūgio rizika padidėja 400‑500 proc.
Savaitės tikrai per maža
Pernai Jogailos universiteto (Krokuva, Lenkija) atliktas eksperimentas su trylika 20 metų amžiaus žmonių: 10 naktų jie miegojo 30 proc. mažiau nei reikia, o po septynių naktų neriboto miego dar nebuvo atgavę didžiosios dalies smegenų aktyvumo.
„Tyrimas truko 21 dieną, – praneša jo autoriai, – 4 reguliaraus miego dienas (bazinis rodiklis), 10 dienų lėtinio neišsimiegojimo periodą (sutrumpinant miego laiką 30 proc., palyginti su individualiu poreikiu) ir 7 dienų atsigavimo etapą. Viso eksperimento metu nuolat matavome spontanišką lokomotorinį aktyvumą aktigrafijos pagalba. Kasdien tiriamiesiems buvo atliekami EEG matavimai (64 elektrodai su 500 Hz mėginių ėmimo dažniu): ramybės būsena atmerktomis ir užmerktomis akimis (kiekviena po 8 minutes), po to 22 minutes trunkantis John Ridley Stroop sukurtas spalvos ir žodžių testas.
Iš viso išanalizavome aktigrafiją (poilsio ir veiklos trukmės pasiskirstymą), elgsenos priemones (reakcijos laikas ir tikslumas pagal Stroopo užduotį) ir EEG (Stroopo testo su įvykiu susijusių potencialų amplitudės, latencijos ir galvos odos žemėlapiai bei galios spektrai iš ramybės būsenų). Neišsimiegojimo etape pastebėjome vieningą visų rodiklių pablogėjimą. Kiti rezultatai rodo, kad po ilgo neišsimiegojimo savaitės nepakanka norint visiškai atsigauti. Į pradines vertes per savaitę grįžo tik vienas rodiklis (vidutinis reakcijos laikas atliekant Stroopo testą), o kiti – ne.“
Jei ne savaitę, tai kiek?
„Mokslininkų nuomone, neišsimiegojimo kompensavimas yra saviapgaulė“, – teigia prof. R. Mameniškienė. Ir pateikia Detroito (JAV, Mičiganas) Henrio Fordo ligoninės miego sutrikimų centro vadovo prof. Thomaso Rotho žodžius: „Asmenų, be pasekmių sveikatai galinčių kasnakt miegoti mažiau nei penkias valandas skaičius, išreikštas procentais nuo bendros populiacijos ir suapvalintas iki sveiko skaičiaus, lygus 0“.
„Po dešimt trumpo miego naktų gerai miegojus savaitę, smegenų veikla atkuriama, bet nepilnai. Manoma, kad vienai prarastai miego valandai kompensuoti reikia keturių pilno (bent septynių valandų) miego naktų, – tęsia profesorė, – tad paskaičiuokite. Atpažinti, ar jau pakankamai išsimiegojote, visai paprasta iš savijautos. Jei galva veikia gerai, nuotaika gera, apetitas normalus – puiku.“
Tarp kitko
1892 m. Rusijos gydytoja biochemikė Marija Manaseina eksperimentavo su šunyčiais, neleisdama jiems miegoti. Po penkių dienų visi eksperimente dalyvavę šunyčiai mirė, o juos skrodžiant organizmuose buvo užfiksuoti fiziologiniai pokyčiai, smegenų kraujotakos sutrikimai ir smegenų ląstelių degeneracija. M. Manaseina padarė išvadą, kad nuo ilgalaikio miego trūkumo pirmiausia nukenčia būtent smegenys. Be to, iš bado mirštantį šuniuką jai išgelbėti pavyko ne kartą, o mirštančio nuo miego trūkumo – niekada.
