Viskas prasidėjo nuo plaštakų
„Viskas prasidėjo 2012-aisiais, – pasakoja moteris. – Rytais sustingusios rankos man kėlė paniką: negalėjau suimti nė dantų šepetėlio. Gydytojai spėliojo, kad gal tai dėl darbo kompiuteriu – juk pirmieji simptomai iš tiesų panašūs į kitas, ne tokias sudėtingas ligas.“
Ženios savijauta pradėjo blogėti maždaug po metų, kai be jokios priežasties ji pradėjo jausti itin stiprius ne tik rankų, bet ir kojų skausmus.
„Ryte negalėjau atsistoti ant kojų, – prisimena ji. – Pirmas pusvalandis po pabudimo atrodė kaip košmaras, iki to laiko skausmas rankose buvo taip išplitęs, kad neišgėrusi nuskausminamųjų negalėjau nė pati apsirengti.“
Marios skausmo
Manoma, kad prancūzų dainininkė Edith Piaf morfijų vartojo, nes norėjo atsikratyti reumatoidinio artrito keliamo skausmo. „Kartais aš ją visiškai suprantu“, – prisipažįsta Ženia.
Tyrimai nuvedė ją pas reumatologą, tačiau pirminė diagnozė buvo klaidinga.
„Pagyvenusi gydytoja tada pasakė, kad artrito man neįžvelgia ir rekomendavo tiesiog šilčiau rengtis, – karčiai šypteli moteris. – Po dvejų metų, kai dėl biurokratinių medicinos problemų turėjau grįžti pas šią gydytoją, ji prisipažino, kad nustatė klaidingą diagnozę. Kelionės į mokamas klinikas, bereikalingų vaistų vartojimas, alerginės tabletės ir ūminės vidaus organų reakcijos – toli gražu ne visas patirčių sąrašas. „Taip atsitinka“, – tepasakė reumatologė.“
Per tą laiką Ženia pati išstudijavo simptomus, tyrimų rezultatus ir jau žinojo, kuo serga. Dabar vartojami hormoniniai vaistai – tai užsitęsusio gydymo pradžios, tiksliau, jo nebuvimo, rezultatas. Ilgalaikis uždegiminis procesas taip paprastai nemažėja, o pagrindinis vaistas yra tik injekcijomis – kartą per savaitę, griežtai pagal grafiką. Skausmą malšinantys tepalai ir losjonai – papildomi pagalbininkai. Skausmui slopstant, atsirado šalutinis kompleksinių vaistų poveikis: pykinimas, galvos svaigimas ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Slepia silpnumą
„Beveik niekas iš draugų nežino, kad sergu sunkia liga, – prisipažįsta Ženia. – Vienas artimas žmogus sužinojo, pasakiau, bet paskui šiek tiek pasigailėjau. Jis labai jaudinosi dėl manęs. Nenorėjau pasirodyti silpna. Esi jaunas, turi daug planų, o tada staiga švyst – ir nebegali gyventi visaverčio gyvenimo. Todėl apie savo sveikatos būklę tylėjau.“
Dabar Ženia pabunda 6 val. ryto, išgeria vaistus ir tik tada užmiega toliau. Taip prasideda kiekvienas jos rytas jau aštuonerius metus. Kartą per savaitę jai suleidžiama pagrindinio vaisto dozė. Tokių baisių skausmų kaip anksčiau nėra, vaistai padeda.
„Nepaisant to, kad man pasidarė lengviau, negaliu aktyviai sportuoti. Taigi niekada negalėsiu bėgti maratono ar važiuoti dviračiu ilgo maršruto“, – išvardija apribojimus jauna moteris.
Interviu su specialistu
VUL Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė, gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė:
– Kodėl susergama artritu?
– Autoimuninio uždegiminio artrito kilmė dar nėra tiksliai žinoma. Jis gali būti susijęs su virusine ar bakterine infekcija, stresu. Polinkis sirgti gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Cheminės medžiagos, elektromagnetinis poveikis – visa tai turi įtakos autoimuninei ligai. Tai – jaunų ir darbingų žmonių rykštė. Autoimuninę ligą gali išprovokuoti ir hormonų pusiausvyros sutrikimai. Todėl moterys kelis kartus dažniau serga nei vyrai. Pavyzdžiui, jaunoms moterims reumatoidinis artritas gali būti nustatytas po gimdymo, o vyresnio amžiaus moterims – prasidėjus menopauzei.
– Yra ligų, su kuriomis galima supainioti reumatoidinį pradinių stadijų artritą ir taip atitolinti jo diagnozavimą bei gydymą?
– Daugelis artritų ligos pradžioje gali pasireikšti panašiai. Kartais net ir atlikus daugybę tyrimų, galutinę diagnozę nustatyti nėra lengva. Todėl ir egzistuoja diagnozė – nediferencijuotas artritas. Tačiau ir esant tokiam artritui pacientą gydyti reikia. Toks gydymas daugeliu aspektų yra panašus į ankstyvo reumatoidinio artrito gydymą. Visgi, tokį gydymą turėtų paskirti gydytojas reumatologas ištyręs pacientą ir numatęs stebėsenos planą, kad laiku būtų galima koreguoti gydymą. Nepatariu nei savidiagnostikos, nei savigydos, tačiau jei kalbėtume apie būtent reumatoidiniam artritui būdingus požymius – tai visų pirma simetrinių smulkiųjų plaštakų ir pėdų sąnarių skausmas, tinimas, užsitęsęs rytinis sąnarių sustingimas, jėgos sąnariuose praradimas. Šie simptomai dažniausiai lydimi pokyčių imunologiniuose kraujo tyrimuose.
– Kokios pasekmės gresia, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti šios ligos?
– Yra žinoma, kad reumatoidinio artrito agresyvumas pirmaisiais ligos metais yra didžiausias. Todėl ir turime vadinamąjį „galimybių langą“ – pirmuosius tris mėnesius – ligai sustabdyti. Šiuo laikotarpiu paskirtas ligos eigą modifikuojantis gydymas gali išgelbėti nuo greitos ir ankstyvos sąnarių struktūrinės pažaidos. Kuo anksčiau gydymas bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Lietuvoje yra ir gerai paruoštų specialistų, ir pakankamas vaistų asortimentas, tačiau patekti pas specialistą šiuo laikotarpiu yra itin sunku. Ypač tai tapo akivaizdu per pandemiją.
– Biologinė terapija – vienas gydymo būdų. Kokiai ligos stadijai gydyti ji dažniausiai skiriama?
– Biologinė terapija skiriama, kai nepakankamai efektyvus gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gliukokortikosteroidais, tradiciniais sintetiniais ligos eigą modifikuojančiais vaistais. Paprastai pirmasis biologinės terapijos vaistas – auglių nekrozės faktoriaus alfa blokatorius. Nuolat registruojami biologinės terapijos nauji medikamentai leidžia sėkmingai gydyti ir tuos sergančiuosius reumatoidiniu artritu, kuriems auglių nekrozės faktoriaus alfa dėl medicininių priežasčių skirti negalima arba jie nėra jiems pakankamai efektyvūs.
– Kiek biopreparatų šiuo metu yra prieinama Lietuvos artritiniams ligoniams?
– Kaip reumatologė galiu teigti, kad artritinių pacientų gydymo biologine terapija prieinamumas per pastaruosius penkerius metus išaugo žymiai, jų skyrimo seka yra apibrėžta Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame reumatoidinio artrito gydymo kompensuojamaisiais vaistais apraše. Galima teigti, kad reumatiniams pacientams gydyti turime labai panašų asortimentą kaip ir kitos Europos šalys. Tačiau vis dar išlieka viena problema – per ilgi naujų vaistų atėjimo į praktiką terminai.
