Mikropigmentacijos meistrė ir kosmetologė Vaida Blažauskienė išvardijo medžiagas, kurių reikia vengti ilgalaikiame makiaže, ir patarė būdus, kaip tas kenksmingas medžiagas atskirti.
Kodėl negalima ilgalaikiu makiažu paryškinti apgamėlio ant veido ar nusipiešti jo toje vietoje, kur nesama?
Apskritai negalima ilgalaikio makiažo daryti ant apgamo. Pirma, taip galima pažeisti patį apgamą. Antra, jei uždengsime jį kažkokia spalva, o ilgainiui ji ar pats apgamas ims kisti, gydytojui gali būti iš karto neaišku, nuo ko atsirado tie pakitimai: permanento ar apgamo supiktybėjimo. Taip galima nepastebėti ir melanomos pradžios.
O kai veido srityje daromas „atseit“ apgamėlis, yra rizika jį padaryti truputį per giliai. Su laiku spalva kinta ir tas apgamas gali pasidaryti melsvas, žalsvas ar pilkšvas. Rudas jis nebus – tiksliau, gražiu dirbtinis apgamėlis išlieka tik labai trumpą laiką. Jeigu bus atlikta su netinkamu pigmentu, spalva ilgainiui gali tik pakisti, patamsėti, su lazeriu jo jau neišnaikinsi.
Kokios spalvos permanentiniame makiaže signalizuoja problemas? Kokios medžiagos, tikėtina, naudojamos pigmente, jeigu antakiai ilgainiui tampa raudoni ar žalsvi?
Didžiausia problema dėl ilgalaikio makiažo dažų, kad didelė pigmentų dalis atkeliauja iš Azijos šalių. Tiek meistrės pačios nusiperka nežinomose interneto platformose, tiek yra nelegalių perpardavinėtojų... Ant tokių pigmentų pakuočių būna nurodytos ne visos jų sudedamosios dalys. Netgi esu mačiusi pakuočių, ant kurių visai nieko nenurodyta. Tokius pigmentus pirkti ar ilgalaikį makiažą darytis pas juos naudojantį žmogų – pavojingiausia.
Ne veltui yra įvesti nauji Europos Sąjungos ribojimai apie medžiagas, kurių negali būti pigmente. Pagal naują reglamentą nuo šių metų pradžios reikalinga išimti visas kenksmingas medžiagas. Jos paprastai yra tam tikrose spalvose. Daugiausia kalbama apie mėlyną, žalią, raudoną ir geltoną spalvas. Ilgalaikiame makiaže jos gali būti naudojamos maišant su kitomis – pavyzdžiui, mėlyna gali būti maišoma su ruda, norint išgauti juodą, ir panašiai. Geltona spalva – kai kurie ją naudoja paakių maskavimui, ko tikrai jokiu būdu nerekomenduoju.
Kokios medžiagos, kurios gali slėptis nepatikimuose pigmentuose, pavojingiausios?
Gyvsidabris, geležies oksidas, titano dioksidas... Būtent titano dioksidas dažniausiai būna visuose kūno spalvos pigmentuose, kurie naudojami paakių ar randų maskavimui. Anksčiau net būdavo taip: meistrė nori pataisyt antakio ar lūpos kamputį ir tą kamputį uždengia kūno spalvos pigmentu. Kuo tai baigiasi? Kadangi jame yra titano dioksido, kuris neblunka, to „pasigražinimo“ iš odos jau neišimsi. Veikiamas UV spindulių jis dar ir keičia spalvą: gali tapti pilkas, žalsvas ar chaki spalvos. Žalsvi paakiai būtų pašalinami nebent rūgštiniais išėmėjais.
Geležies oksidas žmogaus organizme lieka visam gyvenimui. Jeigu ruda spalva, kuria buvo atliktas permanentinis makiažas, nublunka ir išryškėja raudona – vadinasi, medžiagoje buvo geležies oksido. Jeigu tada atliekamas šalinimas lazeriu, geležies oksidas išnešiojamas po visą mūsų organizmą ir kaupiasi limfmazgiuose, gali nukeliauti iki kepenų, į giliuosius audinius. Limfmazgiuose susidaro šios medžiagos sankaupos. Ši medžiaga, kaip ir kai kurios kitos dabar uždraustos medžiagos, gali sukelti ir vėžį, genų mutacijas.
Kaip žinoti, kad meistro pasirinktos medžiagos yra nekenksmingos ir tinkamos naudoti?
Svarbu atkreipti dėmesį į spalvas. Taip pat į kilmės šalį: yra skirtumas, ar pagaminta Azijoje, ar, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Ant pakuotės turi būti nurodytos visos sudedamosios dalys. Jei meistras perka medžiagas ne iš oficialių didelių įmonių distributorių, o iš neaiškių perpardavinėtojų arba užsisako internetinėse masinės prekybos parduotuvėse, jau įtartina. O jau vėliau, kai makiažas padarytas, pavojingas medžiagas geriausiai indikuoja spalva. Jeigu blukdamas ilgalaikis makiažas pradeda raudonuoti ar žaliuoti, jau blogai. Tinkamai ir su leistinomis medžiagomis atliktas permanentinis makiažas turi išblukti tolygiai ir nepalikti jokio atspalvio.
