Egzistuoja daugybė skirtingų ŽPV tipų, galinčių sukelti lytinių organų karpas. Tad pagal galimybę sukelti vėžį virusai skirstomi į dvi pagrindines grupes: didelės rizikos, kai bėgant laikui infekuotoje vietoje gali išsivystyti vėžys, ir mažos rizikos, kai pasireiškia tik karpos, bet piktybiniai pakitimai nesusiformuoja, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

ŽPV galima užsikrėsti lytinių santykių metu (oralinių, vaginalinių, analinių), kontaktuojant per odą ar gleivinę, taip pat užsikrėtusi motina virusą gali perduoti kūdikiui gimdymo metu. Viruso patekimą į odą palengvina odos mikro traumos, kiti odos apsauginio barjero defektai. Taip pat žmogus gali užsikrėsti ir „ nuo savęs“, pavyzdžiui, nepastebimai traumavus kad ir mažytę karpą, virusas pasklinda į gretimas odos sritis ir skatina papildomą ląstelių augimą, dėl to išorinis odos sluoksnis pažeistoje vietoje sustorėja ir sukietėja. Virusai gali įsiskverbti ir pradėti daugintis bet kurioje odos ar gleivinės vietoje, tačiau visgi labiausiai jų mėgiamos vietos ten, kur didžiausia tiesioginio kontakto tikimybė: ant rankų ar kojų bei lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai, sukeliantys lytinių organų karpų atsiradimą, yra lengvai perduodami, todėl ir tik liesdami odą galite užsikrėsti, net jei niekada neturėjote lytinio kontakto su užkrėstu asmeniu. Tai gali nutikti, jei pirštais paliesite užkrėstą vietą partnerio lytinių organų srityje, o vėliau paliesite savo lyties organus. Infekcija gali būti perduota ir jei partneriai dalijasi sekso žaislu, bet jų gerai nenuplauna. ŽPV gali patekti ir į jūsų burnos ertmę, jei atliksite oralinį seksą, o tai sukelia riziką susirgti burnos vėžiu. ŽPV rūšys, sukeliančios lytinių organų karpas, taip pat yra susijusios su gimdos kaklelio vėžiu moterims bei varpos ir išangės vėžiu vyrams. Naudojant prezervatyvą, tikimybė užsikrėsti ŽPV infekcija sumažėja, tačiau virusas gali būti perduodamas ir tiesioginio kontakto metu, liečiant atviras vietas – kapšelį, tarpvietę, išangę ir pan.

Genitalijų karpos apipintos mitais

„Užsikrėtus žmogaus papilomos virusu karpų nebūtinai atsiranda iš karto. Jų gali atsirasti net po kelių mėnesių, o gal ir dar vėliau. Pamenu atvejį, kai pacientas, kurį gydžiau dėl genitalijų karpų, kito vizito metu atsivedė žmoną, kuri jį kaltino neištikimybe ir norėjo skirtis. Turėjau išsamiai paaiškinti apie genitalijų karpas, bet labai džiaugiuosi, kad išgelbėjau jų santuoką“, – šypsosi „Nordclinic dermatovenerologė Gintarė Švainauskienė.

Ji sako, jog klaidinga manyti, kad genitalijų karpas turi tik neištikimi ar daug atsitiktinių santykių turintys žmonės, nes galimybių užsikrėsti ir ne lytinių santykių metų yra be galo daug.

„Turėjau ir atvejį, kai jauna pacientė man prisiekinėjo, kad turi tik vieną vienintelį partnerį, yra ištikima, bet galbūt jos partneris buvo viruso nešiotojas, gal prieš tai jis turėjo kontaktą su užsikrėtusia partnere, tad, tikėtina, kurį laiką virusas partnerio organizme ramiai gyveno, o susilpnėjus imuninei sistemai pasireiškė, ir pacientė užsikrėtė“, – pasakoja gydytoja.

Ji primygtinai pataria visada kreiptis į medikus, o ne į „Google“.

„Kiekvienas susirgimas yra individualus, juolab, kad genitalijų karpomis sergantys pacientai labai dažnai ateina su išplitusiais, gausiais, dideliais dariniais lytinių organų ir išangės srityje. O kodėl? Nes bijo pasirodyti, todėl vis tempia laiką, galvoja, kad karpos išnyks pačios. Bet šios plinta, žmogus toliau kenčia, laukia ir bijo, ką kiti pagalvos, ką pasakys. Norėčiau, kad pacientai ateitų anksčiau – pastebėję net vieną darinį, mes jį pašalintume, ir galima būtų toliau džiaugtis gyvenimu ir lytiniais santykiais. Kai pacientas įeina į kabinetą, dažniausiai iškart matau, kad tai „tas“ pacientas, nes balsas labai tylus, galva nulenkta, akys nuleistos. Kai klausiu, dėl ko atvyko, būna kelių sekundžių pertrauka. Nes žmogus galvoja, kad tai yra kažkas gėdingo ir nuodėmingo. Dauguma žmonių taip galvoja. Bet juk visi lytiškai santykiauja, visi gali turėti tokių darinių. Todėl reikia apie tai kalbėti ir anksčiau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kad galėtume užkirsti kelią karpoms plisti“, – sako medikė.

Karpos sėkmingai gydomos

Dažniausiai karpos būna ant išorinių lyties organų, prie išangės, tarpvietėje, gali būti lytinių organų gleivinėje, rečiau – burnos gleivinėje. Jos gali būti įvairaus dydžio – iš pradžių mažos, vėliau užaugti iki kelių centimetrų skersmens. Dažniausiai būna kūno odos spalvos, rausvos ar tamsiai rudos, bet gali būti ir kitos spalvos.

„Pacientas gali nejausti jokių simptomų, tik užčiuopti. Todėl pastebėjus bet kokį darinį lytinių organų srityje rekomenduočiau pasirodyti gydytojui dermatovenerologui. Galbūt tai yra karpa, gal apgamas, o gal kitas darinys – svarbu, kad gydytojas dermatovenerologas įvertintų objektyvius dermatoskopinius kriterijus, ir tuomet aptarsite galimus gydymo variantus. Jeigu nekreipiate dėmesio ir nieko nedarote, karpos didėja, plinta, yra nuolat traumuojamos, tuomet gali atsirasti skausmas, kraujavimas, niežėjimas ar kiti simptomai, priklausomai nuo karpų lokalizacijos. Gydymas priklauso nuo karpos dydžio, vietos, išplitimo, gali būti taikomas vietinis vaistais ar sisteminis gydymas. Taip pat pacientai labai mėgsta destrukcinį gydymo metodą, kai šaliname darinį elektrokauteriu, lazeriu ar skystu azotu. Gydymo planas sudaromas kiekvienam individualiai, dažnai taikome kombinuotą gydymą“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė G. Švainauskienė.

Anot jos, susirgimo genitalijų karpomis tikimybę mažina saugūs lytiniai santykiai, lytinių partnerių kaitos, atsitiktinių lytinių santykių vengimas, taisyklingas apsaugos priemonių naudojimas lytinių santykių metu. ŽPV infekcija lieka „miegoti“ žmogaus organizme, o jei jo imuninė sistema silpna, karpos gali atsinaujinti. Pastebėta, kad pacientams genitalijų karpos turi labai neigiamą psichologinį efektą, žmonės labai stresuoja, vengia partnerio, lytinių santykių, nepasitiki savimi ir jau
iasi nešvarūs ar nusidėję.