Su klaidinga diagnoze susidūrusios moters pasakojimas:
Viskas prasidėjo 2019 m., tada man buvo 29-eri. Tais metais krūtinėje medikai aptiko teniso kamuoliuko dydžio darinį. Kreipiausi į gydytoją po kelias dienas trukusio kosulio, maniau – man bronchitas. Tačiau rentgenograma parodė darinį trachėjoje. Vėliau, atlikus kompiuterinę tomografiją, paaiškėjo, kad darinys kalcifikuotas.
Medikų nuomone, kalcio darinys atsirado dėl grybelio, kurio yra dirvožemyje prie mano namų Kentukyje. Pasak jų, kvėpavau grybelio sporomis, todėl ir atsirado darinys, kurį pati ėmiau vadinti akmenimi krūtinėje.
Darinys buvo tokioje vietoje, kad buvo pernelyg rizikinga daryti biopsiją, taigi gydytojai netyrė, ar jis piktybinis. Medikai paaiškino, kad vėžiniai dariniai beveik niekada nebūna kalcifikuoti, ir nuramino, kad man viskas gerai.
2015 m. mano brolis pateko į skubiosios terapijos skyrių su tokiais pačiais simptomais, kaip ir aš prieš metus, lygiai taip rentgenograma parodė darinį. Jo atveju, darinys buvo antinksčių vėžys; po kelių savaičių brolis mirė, o mane apėmė panika. Kreipiausi į gydytojus, o jie atsakė, kad kas pusmetį gali padaryti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Jei per dvejus metus darinys nepakis (vėžinis darinys pakistų), vadinasi, man – ne vėžys.
Po dvejų metų išgirdau, kad darinys nepakitęs, vadinasi, ne vėžinis, todėl nėra dėl ko nerimauti. Kelerius metus jaučiausi gerai.
2020 m. sausį vėl prasidėjo stiprus kosulys. Po 2019 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos sunerimau, ar nebūsiu užsikrėtusi virusu. Pirmą kovo savaitę nuvykau į ligoninę, nebeapsikentusi kosulio, diarėjos ir silpnumo. Koronaviruso tyrimas buvo neigiamas, tačiau medikai manė, kad man visgi gali būti infekcija, liepė grįžti namo ir dvi savaites izoliuotis.
Nuo vienos gydytojo pas kitą
2020 m. balandį vis dar kosėjau, prastai miegodavai, nes naktimis kosulys paūmėdavo. Bendrosios praktikos gydytoja padarė kraujo tyrimą, kuris atskleidė didelį baltųjų kraujo kūnelių kiekį. Gydytojos nuomone, veikiausiai tai rodo, kad organizmas kovoja su kažkokia infekcija, vis dėlto nusiuntė mane ir pas pulmonologą.
Po dviejų mėnesių patekau pas pulmonologą, tiksliau mane konsultavo internetu, nes tuo metu buvo pats pandemijos įkarštis ir gyvai priimdavo tik sunkiausius pacientus (mano atvejo sunkiu nelaikė). Papasakojau, kad jaučiu spaudimą gerklėje, trachėjoje, bet gydytojas per daug nesigilino.
„Išnagrinėjau jūsų rentgenogramą, plaučiai atrodo švarūs, tai – refliuksas“, – diagnozavo man virškinimo sutrikimą, dėl kurio dirginama stemplė, nes skrandžio rūgštis kyla į viršų. Chroninis kosulys – vienas galimų refliukso simptomų. Man skyrė vaistų nuo refliukso.
Vaistai nepadėjo, ir gydytojai ėmė galvoti, gal man – alergija. Visgi įvairiausi alergologiniai tyrimai buvo neigiami. Tomografija parodė, kad limfmazgiai kakle stipriai padidėję, bet jų biopsija parodė neigiamą vėžinį tyrimą; galiausiai alergologė nusprendė, kad man – labai stiprus refliuksas, ir nusiuntė pas reumatologą tirti, ar nesergu kokia nors autoimunine liga.
Reumatologė skyrė man visus įmanomus tyrimus – niekas nepasitvirtino. „Esu ilgai kosėjusi, priežastis buvo refliuksas, – pasakė ji man. – Praeina keli mėnesiai, kol vaistai ima veikti. Aš dėl to nesijaudinčiau. Toliau gerkite vaistus.“
Kadangi man buvo ir chroninė diarėja, kreipiausi į gastroenterologą, kuris atliko endoskopiją ir kolonoskopiją. Gydytojas pastebėjo stiprų uždegimą skrandyje ir storajame žarnyne, tiesa, jo priežasties nerado, bet nurodė tolau gerti vaistus nuo refliukso. Pasak jo, kadangi pulmonologas nieko nerado plaučiuose, vienintelis galimas kosulio paaiškinimas – refliuksas.
Nuolatinis kosulys turėjo nemalonų šalutinį poveikį – susilpnėjo šlapimo pūslės raumenys. 2021 m. sausį visiškai nebekontroliavau šlapimo pūslės, urologas pagamino man specialų diržą, kad prilaikytų nusilpusius raumenis. O kosulys nesiliovė.
Lankantis pas gydytojus baltųjų kraujo kūnelių toliau daugėjo. Tai buvo signalas, kad kažkas negerai, todėl toliau tyriausi. Normalus baltųjų kraujo kūnelių kiekis – nuo 4 000 iki 10 000 kraujo mikrolitre, o mano skaičius buvo apie 20 000. Medikai vis kartodavo, kad organizmas su kažkuo kovoja, galbūt su peršalimu.
Didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti ir vėžio požymis, todėl bendrosios praktikos gydytoja nusiuntė mane pas onkologą. Jis atliko kaulų čiulpų biopsiją, po to man prasidėjo odos infekcija, kelias dienas teko gulėti ligoninėje. Tyrimai nerodė vėžio.
Klausiau onkologo, ką jis darytų mano vietoje. Jis atsakė: „Neįsivaizduoju. Aišku tiek, kad jums – ne vėžys, metus laiko pas mane neikite.“
Depresija vis gilėjo, todėl pasirinkau gydymą ketaminu klinikoje – jis padeda tais atvejais, kai žmogaus organizmas nebereaguoja į antidepresantus.
Pagaliau – atsakymas
Gydytoja klinikoje rekomendavo vieną onkologą. Patekusi pas jį, pajutau, kad pirmą kartą gydytojas mane išklausė, jaučiau jo užuojautą, nebesijaučiau pakvaišėle, atgavau orumą.
Po tyrimų onkologas nusiuntė mane pas pulmonologą. Dvi valandas važiavau pas kitą pulmonologą, o jis pasakė, kad kompiuterinės tomografijos rezultatus apžiūrės vėliau. Paklausęs plaučius, patikino, kad jie visiškai sveiki. Vis tik vėliau apžiūrėjęs tomografijos rezultatus jis padarė išvadą, kad būtent dėl darinio krūtinėje atsirado chroninis kosulys ir didėjo baltųjų kraujo kūnelių. Pasak jo, darinį reikia šalinti, tačiau nenorėtų to daryti, nes tai labai pavojinga – dėl darinio vietos. Jo nuomone, darinį buvo apaugusios arterijos.
Grįžau pas onkologą ir papasakojau pulmonologo prognozę. „Viskas gerai, – atsakė onkologas. – Aš tik norėjau išgirsti pulmonologo nuomonę. Rasime chirurgą, kuris jus operuotų.“ Iš tiesų – jis surado chirurgą bet dėl šio užimtumo mane galiausiai operavo kitas chirurgas.
Pastarasis patvirtino, kad dėl kosulio kaltas darinys.
„Akmuo krūtinėje“ spaudė dešiniojo plaučio vidurinę dalį, dėl to plautis beveik nefunkcionavo. Dėl šios obstrukcijos išsivystė chroninė pneumonija, o biopsija parodė, kad pneumonija pažeidė dešinį plautį. Teko išoperuoti ne tik darinį, bet ir trečdalį dešiniojo plaučio. Chirurgas paaiškino – to nepadarius, mano savijauta būtų toliau prastėjusi ir būtų sutrikusi širdies veikla. Baltųjų kraujo kūnelių daugėjo dėl plaučių infekcijos, uždegimas virškinamajame trakte buvo diarėjos priežastis. Gydymo ketaminu centre mane informavo, kad uždegimas (nuo ligos, traumos ir streso) veikiausiai vyko smegenyse, todėl neveikė serotonino receptoriai ir depresija gilėjo. Palengva sulaukiau visų atsakymų į rūpimus klausimus.
2021 m. spalį mane operavo. Chirurgai padarė didelį pjūvį šone, nugaroje, praskėtė šonkaulius, kad galėtų operuoti.
Šiuo metu sveikstu po operacijos, o kai pasveiksiu, tikiu, viskas bus gerai. Diarėja dar nesibaigė, tačiau kosulys liovėsi, baltųjų kraujo kūnelių kiekis normalus, o depresija švelnėja.
