Dažniausiai patinsta limfmazgiai ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse, skelbiama straipsnyje portale helloctor.com.
Ar yra pagrindo stipriai nerimauti, pastebėjus padidėjusius limfmazgius? Ar visada jie – vėžio požymis? Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ką rodo patinę limfmazgiai?
Patinę limfmazgiai toli gražu ne visada yra vėžio požymis. Iš tiesų tėra 0,4 proc. tikimybė, kad patinę limfmazgiai pavojingi jaunesniems nei 40 metų žmonėms ir vos 4 proc. tikimybė vyresniems nei 40 metų asmenims. Patinę limfmazgiai yra požymis, kad limfmazgiai apkrauti, paveikti bakterijų ar viruso.
Kai infekcija praeina, limfmazgių patinimas irgi išnyksta. Jei neramu, žinoma, kreipkitės į gydytoją, ypač jei limfmazgiai padidėjo be akivaizdžios priežasties arba jei patinimas neatlėgsta po dviejų–keturių savaičių.
Pasitarkite su gydytoju, jeigu ne tik patino limfmazgiai, bet ir nuolat kyla temperatūra, naktimis prakaituojate, be aiškios priežasties ėmė mažėti svoris. Jei sunku ryti ir kvėpuoti, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Ar patinę limfmazgiai yra vėžio požymis?
Limfmazgių patinimas gali rodyti daugybę dalykų:
- streptokokinę anginą,
- tymus,
- ausų infekciją,
- danties uždegimą,
- ŽIV.
Labai retais atvejais limfmazgių patinimą gali sukelti vėžys. Limfmazgių vėžys vadinamas limfoma. Limfomos dažniausiai skirstomos į du tipus: Hodžkino limfomą ir ne Hodžkino limfomą.
Limfmazgių būklė rodo, ar gali būti vėžys. Labai kieti limfmazgiai įprastai rodo vėžį su metastazėmis. Kieti, bet elastingumo turintys limfmazgiai – limfomos požymis.
Kiti vėžio limfmazgiuose požymiai ir simptomai:
- Gumbeliai po oda kakle, pažastyse arba kirkšnyse,
- Kelias savaites tai padidėjanti, tai nukrentanti temperatūra, nors nėra infekcijos požymių,
- stiprus prakaitavimas naktimis,
- stipriai sumažėjęs svoris,
- pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, skausmas krūtinėje,
- niežinti oda,
- nuovargis,
- sumažėjęs apetitas.
Ne Hodžkino limfomos simptomai:
- padidėję limfmazgiai,
- drebulys,
- sumažėjęs svoris,
- nuovargis,
- greitai pajuntamas sotumas, net suvalgius nedidelį maisto kiekį,
- skausmas, spaudimas krūtinėje,
- dusulys, kosulys,
- stiprūs arba dažnai infekciniai susirgimai,
- greitai atsirandančios mėlynės, kraujavimas,
- Kelias savaites tai padidėjanti, tai nukrentanti temperatūra, nors nėra infekcijos požymių,
- stiprus prakaitavimas naktimis,
- stipriai sumažėjęs svoris.
Vėžio ląstelės gali išplisti į limfmazgius nuo vėžio kitose kūno dalyse. Tai vadinama metastazėmis – vėžio ląstelės iš auglio išplinta į limfmazgių sritį. Vėžio ląstelės dažniausiai pereina į arčiausiai auglio esančius limfmazgius.
Kaip gydytojai tikrina, ar limfmazgiuose nėra vėžio ląstelių?
Vienintelis būdas tai patikrinti – biopsija. Jos atveju gydytojai gali pašalinti limfmazgius arba paimti iš jų mėginius su adatomis. Mėginius tiria patologas. Jei randama vėžio ląstelių, patologas parašo, kokio dydžio vėžiniai dariniai ir kiek jų.
Jeigu viename ar keliuose limfmazgiuose randama vėžinių darinių, reikia atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti vėžio stadiją, kiek toli jis išplitęs.
Vėžio atveju onkologai pasiūlys įvairių gydymo būdų: chemoterapiją, imunoterapiją, radioterapiją, kaulų čiulpų persodinimo procedūrą, operaciją.
