Kas tinka džiovinti?

„Džiovinti galima beveik visus vaisius: vynuoges, slyvas, abrikosus, bananus, obuolius, ananasus... Rečiau džiovinami yra figos, datulės, kriaušės, kiviai, apelsinai, persimonai, mangai, kokoso drožlės. Iš vaisių nerekomenduojama džiovinti tokių, kurie savyje turi daug vandens, pavyzdžiui, arbūzo, meliono, arba jeigu turi riebalų, kaip kad avokadas. Be to, džiovinti galima ir uogas: bruknes, spanguoles, avietes, braškes, mėlynes...“, – vardija Modesta Giedraitytė.

Daržovių, grybų, prieskoninių žolelių bei vaistažolių taip pat galima prisidžiovinti. „Kalbant apie daržoves, pirmoje vietoje įvardyčiau morkas, svogūnus, česnakus, pastarnokus, porus, papriką ir pomidorus. Šios daržovės yra pagrindinės, nes tikrai bus panaudotos maisto gamybai troškiniuose, sriubose, salotose ar kituose patiekaluose. Taip pat itin skanūs yra džiovinti moliūgai bei jų sėklos, burokėliai, cukinija, saldžios bulvės, o aitrioji paprika bei imbierai vėliau gali praversti kaip prieskoniai. Be to, vertingi yra ir džiovinti grybai, ypač praverčiantys žiemą. Galima džiovinti tiek miško, tiek ne miško valgomuosius grybus“, – pasakoja M. Giedraitytė. Iš dažniausiai džiovinamų prieskoninių žolelių bei vaistažolių dietistė pamini pipirmėtes, mėtas, ramunėles, petražoles, bazilikus, rozmariną.

Energijos šaltinis

Džiovinant sodo, daržo ar miško gėrybes nereikėtų baimintis, jog netekusios drėgmės jos praras maistinę vertę.

„Tiek vaisiai, tiek daržovės ar grybai džiovinami išsaugo daug vitaminų bei mineralinių medžiagų. Be jokios abejonės, jų bus mažiau nei šviežiuose produktuose, tačiau žiemai tai puiki alternatyva, kai negalime gauti kai kurių šviežių daržovių, vaisių, ypač grybų. Be to, džiovinti vaisiai pakeičia savo chemines savybes ir todėl geriau tinka tam tikriems organizmo sutrikimams palengvinti. Pavyzdžiui, džiovintos slyvos geriau aktyvina virškinimą nei šviežios; džiovinti abrikosai turi tris kartus daugiau vitamino A ir E bei geležies nei švieži. Taip pat daugumoje džiovintų vaisių yra gausu polifenolių – antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą. Pagrindinis vitaminas, kurio daug prarandama džiovinant vaisius, yra vitaminas C, bet jo mes pakankamai per dieną surenkame iš kitų maisto produktų, jei mityba yra įvairi“, – pasakoja M. Giedraitytė.

Foto: Shutterstock

Tačiau, įspėja mitybos specialistė, džiovinti vaisiai turi daugiau kalorijų nei švieži ir juos reikėtų valgyti saikingai.

„Jei žmogus nori mažinti kūno svorį, jam rekomenduojama rinktis tik šviežius vaisius ir uogas, nes džiovinant vaisius vanduo yra išgarinamas, lieka tik cukrūs (fruktozė)“, – teigia dietistė. Pavyzdžiui, 100 gramų šviežių slyvų yra 57 kalorijos, o tame pačiame kiekyje džiovintų – 275. 100 gramų šviežių vynuogių yra 69 kalorijos, o razinose – 280.

Ir desertams, ir troškiniams

Džiovintas daržoves galima naudoti ne tik troškiniuose, sriubose ar salotose – iš jų taip pat galima pasigaminti ir sveikų užkandžių.

„Iš įvairių daržovių ir prieskonių galima pasidaryti sveikuoliškų traškučių, kurie pakeistų bulvių traškučius iš parduotuvės. Tokiuose traškučiuose daug mažiau kalorijų bei daug daugiau vitaminų, todėl jie tinka ieškantiems sveikos alternatyvos“, – sako M. Giedraitytė.

Džiovinti vaisiai puikiai tinka ieškantiems alternatyvos saldumynams – jie gali suteikti energijos bei maistinių medžiagų. „Svarbu, kad džiovinti vaisiai nebūtų mirkyti gliukozės arba fruktozės sirupe ar džiovinami su pridėtiniu cukrumi. Tiesa, kaip ir su bet kokiais saldumynais, džiovintais vaisiais piktnaudžiauti negalima, nes nesaikingas vartojimas gali išbalansuoti cukraus kiekį kraujyje“, – įspėja dietistė.

Džiovinti galima ne tik pačius vaisius, bet kai kurių žieveles. „Rekomenduoju išbandyti džiovintas citrinų ir apelsinų žieveles bei naudoti jas mėsos, žuvies marinatui ar pasigaminti iš jų arbatą sumaišius su kitomis žolelėmis“, – pataria mitybos specialistė.

Modesta Giedraitytė
Foto: Asmeninio albimo nuot.

Kaip paruošti gėrybes džiovinimui?

„Visų pirma reikėtų kruopščiai nuplauti tai, ką ketinate džiovinti bei padėjus ant rankšluosčio leisti nudžiūti. Jeigu tai vaisiai ar daržovės, tuomet supjaustykite tokio dydžio gabalėliais, kad vėliau būtų patogu valgyti. Turėkite omenyje, kad netekę drėgmės produktai susitraukia. Be to, gabalėliai turėtų būti panašaus dydžio ir storio, kad džiūtų vienodu tempu. Jeigu žolelės džiovinamos ne džiovyklėje, tai geriausia daryti tamsioje, sausoje vietoje“, – pataria M. Giedraitytė.

Verta žinoti

Išdžiovintas gėrybes dietistė pataria laikyti tamsioje vietoje ir sausai, geriausia stikliniame inde arba medžiaginiame indelyje.

„Svarbus džiovintas gėrybes suvartoti per vienerius metus. Kitu atveju keičiasi jų skoninės savybės, spalva ir sudėtis. Taip nutinka dėl to, kad mažėja antioksidantų. Džiovinti produktai nesugenda, tačiau naudos jie turi mažiau“, – įspėja dietistė.