Medunešio laikas
„Bitės nektarą pradeda rinkti pražydus pavasariniams žiedams, maždaug balandžio ir gegužės mėnesiais. Renka iš visokių vaiskrūmių ir vaismedžių – vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių, – priklauso nuo to, kas šalia auga. Taip pat nektarą jos renka ir iš žydinčių pievų, gėlių. Jeigu aplinkui jau visur aprinko, jos nepatingi sukristi ir kilometrą du iki kitos pievos. Ne veltui sakoma, kad jos tokios darbštuolės.
Atėjus gegužės mėnesiui, birželio pradžiai, surinktas medus išsukamas, išpilstomas ir jis po kiek laiko sukietėja. Pavasarinis medus paprastai yra laikomas vertingiausiu. Jame daugiau vitaminų, sako, kad ir imunitetą toks medus geriau stiprina. Vasarinis medus renkamas vasaros mėnesiais ir gali būti sukamas keletą kartų. Bitės renka tiek tuo metu žydinčių augalų, liepžiedžių nektarą, tiek lipčių (klampų cukringą skystį, susidariusį iš augalų syvų“, – pasakoja bitininkas L. Juknevičius.
Vertingas ne tik medus
Pasak bitininko vienu vertingiausių yra laikomas liepžiedžių medus: „Liepžiedžiai ir šiaip yra naudojami peršalimui gydyti, tad meduje jie turi dar daugiau naudos. Žinoma, vien tik arbata ir medumi ligos neišgydysi, tačiau jų visiškai atsisakyti irgi nereikėtų – juk tai skanu, o ir sveikatai per daug nepadauginus nepakenks.“ Tiesa, L. Juknevičius pataria medaus į dėti į jau kiek pravėsusią arbatą, nes kitaip suyra vitaminas C.
Avilyje nuo peršalimo padeda ne tik medus. „Bičių pikis (dar kitaip – propolis) turi antibakterinių, priešuždegiminių savybių, bitės juo dezinfekuoja avilį. Tikėtina, kad ir žmogaus organizmui jis turi panašios įtakos. O štai bičių pienelį, jei norite sustiprinti imunitetą, pagerinti virškinimą, patartina vartoti reguliariai, mat jame yra daug vitaminų ir mikroelementų, antioksidantų, baltymų“, – sako bitininkas.
Svarbiausia – nepadauginti
Dietologė Kristina Jasmontienė:
– Medus, kaip ir cukrus sudarytas iš angliavandenių, todėl jų virškinimo proceso galutiniai produktai yra tie patys. Medus naudingesnis, nes be angliavandenių dar turi vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą sezoninėms kvėpavimo takų infekcijoms, B grupės vitaminų, stiprinančių nervų sistemą, geležies, būtinos kraujo gamybai, kalcio, kalio, reikalingo širdies darbui, šiek tiek kitų mikroelementų.
Taip pat meduje yra fermentų, fitoncidų, kurie yra natūralūs antibiotikai, pasižymintys priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėmis savybėmis. Cukrus šių medžiagų neturi. Žinoma, kad šių medžiagų poveikis būtų reikšmingas sveikatai, turėtume suvalgyti gana didelius medaus kiekius, kas nebūtų palanku sveikatai dėl pridėtinio cukraus (medus priskiriamas pridėtiniam cukrui) ir kalorijų pertekliaus.
Kalbant apie gydymąsi medumi, šis naudojamas kosuliui gydyti. Žinomas medaus vietinio poveikis žaizdos gijimui, jis taip pat mažina uždegimą aplink žaizdą. Tačiau skelbiama nemažai alergijos medui atvejų. Todėl netgi tepdami šį produktą ant odos turėtumėte būti atsargūs.
Besilaikantiems dietos ar kovojantiems su nutukimu ribojant gaunamą energijos kiekį, vartojant saikingai ir tinkamu laiku medų valgyti galima. Pridėtinio cukraus pavidalu žmogus gali suvalgyti iki dešimt procentų energijos poreikio. Turint galvoje, jog į šį kiekį įskaičiuota ne tik cukrus ar medus, dedamas į arbatą ar kavą, bet ir esantis maisto produktuose – duonoje, jogurte, nekalbant apie saldumynus. Kuo daugiau fizinio aktyvumo, tuo didesnis energijos poreikis, taigi ir didesnės galimybės saldesniam pasirinkimui. Tuo pasirinkimu saikingai gali būti ir medus.
Medus dėl savo naudingųjų savybių gali pakeisti cukrų, tačiau svarbu jo nesuvartoti daugiau. Dažnai nutinka taip, jog žmogus atsisakęs cukraus, medaus vartoja daugiau, manydamas kad šis sveikatai palankus, todėl neribotinas. O ir saldumo pojūtis dažnai vartojant medų mažesnis. Jei medaus vartojama gausiau nei cukraus, toks sprendimas sveikatai nėra palankus. Tik vartojant saikingai bus nauda sveikatai.
Verta žinoti
Medui kenkia saulės šviesa. Ji ardo kai kuriuos fermentus. Patartina pirkti medų, kuris laikomas šešėlyje. Nupirktą medų reikia laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje. Vertėtų nepamiršti, kad medus sugeria aplinkos drėgmę ir kvapus. Laikomas nesandariuose induose gali pradėti rūgti. Tuomet jo paviršiuje atsiranda putų, padidėja tūris ir pakinta skonis. Kartais vasarą pirktas medus ilgai nesikristalizuoja, būna skystas. Pirkėjams kyla įtarimas, kad tai – blogos kokybės medus. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad lapuočių lipčiaus medus ar medus, surinktas iš šaltalankių, barkūnų, facelijų ir supiltas į šviesius korius, gali ilgai nesikristalizuoti.
