Kokie simptomai būdingi virškinimo sutrikimams?

Dažniausiai skundžiamasi šleikštuliu, pykinimu, vėmimu, pilvo raižymu ir skausmu. Taip pat dažnai pasitaiko skundų, susijusių su pilvo pūtimu, ankstyvu sotumo jausmu, sunkumo ir diskomforto pojūčiu epigastriumo srityje. Tokie ir panašūs simptomai gali panešti apie dispepsiją – sindromą, kurio metu virškinimo sutrikimai pasireiškia praktiškai po kiekvieno valgio ir trikdo normalią gyvenimo kokybę.

Jei pacientas pastebi, kad jo virškinimo sistema ypatingai stipriai reaguoja į patiriamą stresą, tai gali būti dirgliosios žarnos sindromas. Šiam sindromui būdingi tokie simptomai kaip dažnas tuštinimasis, pilvo skausmas, išmatų pakitimai ir varginantis nepilno pasituštinimo jausmas. Su nervine įtampa gali būti susijęs viduriavimas, skausmingas pilvo raižymas, ar, priešingai, vidurių užkietėjimas.

Jei pacientą pykina, jis vemia ir viduriuoja, jaučia silpnumą ir kyla jo kūno temperatūra, tuomet labai tikėtina, kad tai ūminis virškinimo trakto sutrikimas, pavyzdžiui, virusinė arba bakterinė infekcija. Tarkime, rotavirusinės infekcijos metu gali būti netenkama daug skysčių. Gydymas yra tik simptominis – svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla virškinimo sutrikimų?

Nors nevirškinimo, sunkumo, pilnumo, viršutinės pilvo dalies tempimo ir pilvo raižymo pojūčiai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, vienas dažniausių trumpalaikių virškinimo sutrikimų priežasčių yra persivalgymas. Kai per trumpą laiką suvalgoma daugiau maisto nei reikėtų, tuomet ne tik skrandis, bet ir visa virškinimo sistema patiria didelį šoką. Tokiu atveju „pritrūksta“ ne tik vietos, skrandžio sulčių, bet ir pagrindinių kasos fermentų.

Virškinimo sutrikimų gali kilti dėl sunkiau virškinamo maisto, per mažo skysčių vartojimo, didelio streso, tam tikrų produktų valgymo. Labai svarbi maisto ruošimo higiena – dėl nepakankamos švaros į virškinimo traktą gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Virškinimo sutrikimų ne taip jau ir retai atsiranda dėl nešviežio, sugedusio maisto valgymo. Vertėtų vengti pirkti maistą iš nepatikimų tiekėjų.

Dažniausiai apsinuodijama mėsos pusgaminiais, mišrainėmis su majonezu, žuvimi, jūros gėrybėmis, namuose ruoštais konservais. Su šiais maisto produktais reikia būti ypatingai atsargiems.

Pošventinis persivalgymas
Foto: Adobe Stock

Kada persivalgymo rizika pati didžiausia?

Persivalgymo rizika ypatingai išauga tuomet, kai nesilaikoma įprasto mitybos režimo. Pavyzdžiui, asmuo per visą dieną nieko nevalgo, o vakare, jausdamas didelį alkį, per trumpą laiko tarpą suvalgo didelį maisto kiekį ir persivalgo. Persivalgymo atvejų dažniau pasitaiko savaitgalių ar švenčių metu, nes tuomet gaminama įvairesnio maisto, leidžiamas laikas su artimaisiais ir draugais, norisi atsipalaiduoti.

Ne paslaptis, kad mūsų šalyje maisto kultūra labai gaji, vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad persivalgymas – didelis stresas virškinimo sistemai. Jei į skrandį ir pradinę žarnyno dalį patenka didesnis maisto kiekis, tuomet gali nepakakti virškinimo sistemos gaminamų fermentų. Kai trūksta virškinimo fermentų, sutrinka maistinių medžiagų skaidymo ir įsisavinimo procesai.

Ką daryti, norint išvengti virškinimo sutrikimų?

Pirma taisyklė – jokiomis sąlygomis nereikėtų pažeisti mitybos režimo. Rekomenduojama valgyti dažniau ir nedideliais kiekiais (4–5 kartus per parą, panašiu metu). Tai sumažina persivalgymo ir dėl to kylančių virškinimo sutrikimų tikimybę. Be to, tokiu būdu palaikomas vientisesnis energijos lygis.

Antra taisyklė – atsakingas maisto derinimas. Geriau nemaišyti labai sunkiai virškinamų ir neįprastų maisto produktų. Jei per šventes norisi paragauti daugiau ir įvairesnio maisto, tuomet tarp valgymų reikėtų daryti pertraukas ir visuomet įsiklausyti į sotumo jausmą.

Trečia taisyklė – skysčius taip pat reikia vartoti atsakingai. Geriausia 15 minučių prieš valgį išgerti vandens, o paties valgymo metu skysčių nevartoti, nebent tik labai mažais gurkšneliais. Didelis skysčių kiekis valgio metu arba po jo praskiedžia skrandžio sultis, didina skrandžio apimtį, todėl gali atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų.

Ketvirta taisyklė – žinotina, kad sunkiai virškinamo maisto ir alkoholio derinys yra ypatingai žalingas. Geriau tokio dueto vengti. Ilgalaikis ir nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia mažiausiai du iš trijų lėtinio kasos uždegimo atvejų, todėl šiuo atveju labai svarbus saikas ne tik valgant, bet ir užgeriant maistą alkoholiu.

Penkta taisyklė – namuose visuomet verta turėti vaistinių preparatų su virškinimo fermentais. Jie vartojami tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Tačiau dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Šešta taisyklė – sveikatos būklės stebėjimas. Trumpalaikių virškinimo sutrikimų pasitaiko praktiškai visiems asmenims, tačiau jei nemalonūs simptomai užsitęsė ilgiau arba jie yra gana intensyvūs, tuomet reikėtų ieškoti tokių virškinimo sutrikimų priežasties. Kai kurių ligų, pavyzdžiui, ūminio kasos uždegimo atveju būtina skubi ir kvalifikuota medicinos pagalba.