– Jau kuris laikas galima skiepyti ir vaikus, tačiau, panašu, tėvai neskuba to daryti...
– Man dažniau tenka susidurti su tėvais, kurie arba jau paskiepijo vaikus, arba ketina tą daryti artimiausiu metu. Taip pat pastebiu, kad net tie, kurie seniau į vakcinas žiūrėjo „išlaikytai“ ir neskubėjo skiepyti vaikų pagal profilaktinį skiepų kalendorių, nuo COVID-19 pirmiausia pasiskiepijo patys, o vėliau paskiepijo ir vaikus. Tai džiugina.
Dėl baimių, na, vakcinos nėra švęstas vanduo. Tai – medicininis preparatas, galintis sukelti šalutinių poveikių. Jie tikrai pasireiškia ne kiekvienam – tai priklauso nuo daugelio dalykų: vaiko sveikatos, imuniteto, tam tikrų genetinių ir aplinkos veiksnių, ligų ir būklių, kurių galbūt nežinome vaiką turint. Kol kas dar tik svajojame apie prognozuojamąją mediciną, kur gal dirbtinio intelekto pagalba bus įmanoma išskaičiuoti, kiek rizikos tam tikra liga susirgti turi konkretus asmuo, arba patirti šalutinį reiškinį po skiepijimo.
Visuomet turime pasverti naudą ir riziką ir jeigu nauda yra didesnė, o dažnai taip ir yra, renkamės vakcinuoti. Žinome, kad vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengviau. Tačiau jie yra ta visuomenės dalis, kurią paskiepijus galima būtų dar labiau apsaugoti labiau pažeidžiamas visuomenės dalis, vyresniuosius.
– Tėvų baimės kartais gali būti pagrįstos, ypač, kuomet vaikai itin alergiški, turi lėtinių ligų. Tikriausiai natūralu, kad klausia, kas blogiau, skiepyti ar persirgti?
– Jeigu vaikui nustatyta kokia nors lėtinė kvėpavimo takų liga, tuomet kaip tik rekomenduojama skiepyti nuo COVID-19. Skiepai tokiu atveju padės išvengti lėtinės ligos paūmėjimų. Kalbant apie alergijas, paprastai skiepijimas alergiškiems asmenims yra saugus. Tačiau, be abejonės, jei yra rizikos veiksnių ar neaiškumų labai alergiškiems asmenims dėl vakcinos galima tartis su alergologais. Vis dėlto nereikia manyti, kad vaikas, kuris buvo išbertas suvalgęs kiaušinį ar išgėręs karvės pieno, ar juo labiau jo netoleravęs, negali būti skiepijamas nuo COVID-19 ar kitų ligų.
Alergologai gana dažnai susiduria su šiais klausimais ir padeda juos išspręsti, nuraminti pacientus ar jų tėvus. Vakcinos ir skiepijimas gali sukelti alergines reakcijas, bet jos yra itin retos. Bet kokių kitų aplinkos veiksnių sukeliamos alerginės reakcijos yra nepalyginamai dažnesnės. Skiepyti COVID-19 vakcinomis nerekomenduojama asmenis patyrusius ūmias alergines reakcijas ar anafilaksiją po pirmosios mRNR vakcinos dozės. Jei asmenys patyrė anafilaksiją dėl kitų priežasčių nesusijusių su skiepijimu, skiepyti COVID-19 vakcinomis galima, tik po skiepijimo būtinas 30 minučių stebėjimas skiepijimo vietoje.
Nepamirškime ir to fakto, kad kartais lengvai persirgta COVID-19 liga po poros savaičių vaikams gali pasireikšti kaip multisisteminis uždegiminis sindromas, reikalaujantis hospitalizacijos ir keliantis didžiulę riziką gyvybinėms funkcijoms.
Skiepijimas jokiu būdu neturi būti priverstinis ar juo labiau prievartinis. Tačiau, patikėkite, sirgti COVID-19 infekcija nebus geriau, nei pasiskiepyti. Jeigu dvejojate dėl vaiko skiepijimo, bent nuotoliniu būdu pasikonsultuokite su medikais ir sprendimą priimsite kartu. Drąsiai skiepytis gali sveiki paaugliai, gyvenantys ir norintys gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Bet kokiu atveju vakcinos vienareikšmiškai yra viena veiksmingiausių pasaulyje iki šiol sukurtų priemonių, išgelbėjusių daugybę gyvybių.
– COVID-19 persirgusiems vaikams vakcinacija tokia kaip ir suaugusiems?
– Tėvai visuomet gali padaryti antikūnų tyrimą dėl COVID-19 vaikams. Galbūt jūs nė nežinote, kad vaikas persirgo besimptome forma ir jau turi imunitetą. Tokiu atveju po ligos praėjus 180 dienų užtektų paskiepyti vaiką vieną vakcinos doze. Tiesa, jeigu teko sirgti vieną kartą, o po kiek laiko ir antrą, antikūnų titrą pasitikrinti tikrai rekomenduočiau. Tuomet – nustačius itin aukštą jų titrą – dėl skiepų derėtų konsultuotis su medikais. Kaip minėjau, vakcinos – ne švęstas vanduo. Visur turi būti racionalumas ir saikas.
