Standartizuoti matavimo vienetai

„Kai prasirgę COVID-19 arba pasiskiepiję norime pasižiūrėti, kiek antikūnų turime, tiriami IgG antikūnai, kurie susidaro kiek prasirgus ir išsilaiko ilgiausiai“, – aiškina Santaros klinikų vyresnioji medicinos biologė Dovilė Ežerskytė.

Matavimo vienetų suvienodinimas yra sudėtingas procesas, kadangi laboratorijos naudoja įvairiausius metodus. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau pateikė standartą, padėsiantį antikūnų skaičių perskaičiuoti standartizuotais matavimo vienetais.

„PSO pasiūlė imunoglobulinų standartą, kurio pagalba antikūnų nustatymo rinkinių gamintojai gali įvertinti, kaip jų metodais gautus matavimo vienetus paversti tarptautiniais standartiniais matavimo vienetais. Taigi visos laboratorijos turėtų galimybę konvertuoti gautus testo atsakymus į juos. Jau yra laboratorijų Lietuvoje, kurios pateikia atsakymus tiek „originaliais“, tiek standartizuotais matavimo vienetais“, – aiškina D. Ežerskytė.

Geriau turėti mažai, nei visai neturėti

Dėl šios priežasties vis dar negalima pasakyti ir konkretaus skaičiaus, kuris rodytų, kad antikūnų organizme kiekis yra pakankamas. „Viename metode riba yra 0,8, kitame – 50. Kad žmonėms būtų aišku, galiu pasakyti taip: jeigu rezultatas yra virš tos nustatytos ribos, gerai. Juk turėti bent šiek tiek antikūnų yra geriau, nei jų neturėti visai. Tokiu atveju apsaugos lygis bus didesnis“, – sako medicinos biologė.

Tiesa, daug priklauso ir nuo atliekamų testų rūšių. Serologiniai testai yra dviejų tipų: kokybiniai ir kiekybiniai: „Kokybinis testas atsako tik į vieną klausimą: ar antikūnų organizme yra. Jeigu atsakymas teigiamas, žmogus iš esmės jau gali jaustis saugesnis, bet tai nėra vienareikšmiška. Kita rūšis – kiekybiniai testai – šių testų rezultatas yra skaitinė vertė. Tačiau antikūnų matavimo metodų yra absoliuti begalė ir kiekvienas žingsnis gali skirtis. Taigi tas antikūnų skaičius yra sunkiai lyginamas tarpusavyje.“

Dėl šių priežasčių kol kas kiekvienu individualiu atveju, atlikęs antikūnų testą, pacientas turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris gautus atsakymus galėtų pakomentuoti konkrečiau.

Didelis antikūnų skaičius dar ne viskas

Gavę antikūnų testo atsakymus, pasak D. Ežerskytės, turime įvertinti ne vieną aspektą: „Suprantu, kad žmonės mėgsta palyginti skaičius, bet reikia įvertinti ir amžių, kūno svorį, lytį, lėtines ligas bei daugybę kitų veiksnių, kurie gali daryti įtaką antikūnų skaičiui organizme. Taip pat reikia suprasti, kad antikūnai nėra vienintelis organizmo kovos su infekcija įrankis. Jie sudaro tik humoralinį imunitetą, bet dar egzistuoja ir ląstelinis. Ląstelinį imunitetą sudaro B ląstelės kurios įsimena infekciją ir kitąkart susidūrus su jos sukėlėju, virusą identifikuoja, bei T ląstelės, kurios turi citotoksinį poveikį ir neleidžia virusui plisti organizmo viduje. Taigi turime įvertinti visumą.“

Patys antikūnai, kaip pasakoja D. Ežerskytė, yra skirstomi į penkias klases: IgA, IgG, IgM, IgD ir IgE, o prieš COVID-19 virusą susidaręs imunitetas yra susijęs su IgA, IgM ir IgG antikūnais. „Pirmieji antikūnai (IgA) susidaro kvėpavimo takų gleivinėje ir jie yra pirmasis barjeras. Antrieji antikūnai – IgM – atsiranda ligai pasiekus ūmiąją fazę. Šie antikūnai parodo, kad vyksta aktyvi liga. Bet jie mažėja gan greitai: apie 20 susirgimo dieną. Paskutiniai antikūnai (IgG) susidaro kiek vėliau, jau prasirgus, ir išsilaiko ilgiausiai. Taigi, kai prasirgę arba pasiskiepiję norime pasižiūrėti, kiek antikūnų turime, tiriami IgG antikūnai“, – aiškina medicinos biologė.