Susirgo po streso
37-erių vilnietis Tomas opiniu kolitu susirgo prieš penkerius metus. Vyriškis mano, kad autoimuninei ligai įtakos turėjo nesugebėjimas susidoroti su stresu. „Liga buvo paskutinė nesėkmė ilgame jų ruože: netekau darbo, paliko žmona, po to sunkiai dirbau statybose“, – pasakojo vilnietis.
Nors storosios žarnos gleivinės pažeidimai ir kraujavimas iš išangės vis atsinaujina, Tomas pilvo skausmų nejaučia, jo nekankina viduriavimai, pykinimas, silpnumas.
Tiesa, pašnekovas pastebėjo, kad sveikai gyvenant atsitraukę negalavimai sugrįžta su žalingais įpročiais: „Jei nepailsiu, dažniau užtraukiu cigaretę, suvalgau šašlykų, kuriuos mėgstu, liga po kurio laiko vėl apsireiškia. Tas pats ir su alkoholiu. Sausį išgerdavau po kelis bokalus alaus per savaitę, o vasarį kraujavimas atsinaujino.“
Mityba skiriasi nuo ligos fazės
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, prof. hab. med. m. dr. akad. Limas Kupčinskas teigia, kad sergantieji opiniu kolitu pakeitę mitybą nepasveiks. Tačiau dietą verta taikyti kartu su vaistais, norint greičiau pasiekti ir ilgiau išlaikyti remisiją.
L. Kupčinskas pabrėžia, kad vienokios mitybos taisyklės taikomos ligai paūmėjus, kitokios pasiekus remisiją, kai storosios žarnos gleivinė atkuriama. Profesorius pastebi, kad rūkymas labiau siejamas su Krono liga nei opiniu kolitu, o psichinis ir fizinis nuovargis tikrai gali išprovokuoti šią ligą.
Paūmėjus – griežta dieta
Pasak L. Kupčinsko, šiuolaikinio gydymo dėka ligos paūmėjimas paprastai trunka neilgai – savaitę dvi. Ūmioje fazėje netinka netirpios skaidulos – vaisiai su odele ir sėklomis, žalios daržovės (visi kryžmažiedžiai, pvz., brokoliai, kopūstai), riešutai, džiovinti vaisiai, viso grūdo, laktozės turintys produktai (pienas, grietinėlė, sūriai). Reikėtų atsisakyti sulčių, pridėtinio cukraus, kepinių, riebaus maisto, alkoholio, kofeino
Galima vartoti mažai skaidulų turinčius vaisius (bananus, melionus), tinka valgyti liesus baltymus: žuvį, neriebią mėsą (pageidautina jautieną, paukštieną), galima neriboti kiaušinių suvartojimo. Iš angliavandenių reikėtų vartoti rafinuotų grūdų produktus (glitimo netoleravimo atveju – beglitimius). Daržovės turėtų būti termiškai apdorotos.
Remisijos metu – beveik be ribojimų
Kai gleivinė atkuriama, opiniu kolitu sergantys pacientai po maisto lentynas gali žvalgytis drąsiau. Profesorius L. Kupčinskas teigia, kad kai kuris paūmėjimo periodu draudžiamas maistas yra netgi rekomenduojamas – tai skaidulų turintys produktai, viso grūdo miltai, sėlenos. „Svarbu gerti pakankamai skysčių kaip ir ūmios fazės metu. Reikėtų suvartoti kuo daugiau ir įvairesnių spalvų daržovių, nebijoti ir raugintų produktų: jogurto, kefyro, netgi raugintų kopūstų“, – pasakojo L. Kupčinskas.
Profesoriaus teigimu, opiniu kolitu sergantiems žmonėms tinka Viduržemio jūros dieta, o draudžiamų produktų sąraše net ir remisijos metu išlieka riebūs, kepti, rūkyti produktai. Tačiau, kaip pastebi L. Kupčinskas, jų turėtų vengti ir sveiki žmonės. Jis pastebėjo, kad sergantiems opiniu kolitu paprastai stinga viamino D, todėl pastebėjus trūkumą reikėtų jo vartoti papildomai.
Prognozės paguodžiančios
L. Kupčinskas teigia, kad opinis kolitas šiais laikais jau nėra tokia gąsdinanti liga. Žmonių gyvenimo trukmei įtakos jis praktiškai neturi, o sergant sunkiomis formomis pritaikomas veiksmingas gydymas, dėl ligos komplikacijų chirurginio gydymo prireikia labai retai. „Dėl sugebėjimo palaikyti remisiją, vėžio rizika sergantiems opiniu kolitu beveik niekuo ne didesnė nei sveikiems žmonėms“, – sakė L. Kupčinskas. Jis teigė, kad su amžiumi ši liga turi tendenciją lengvėti, o kai kuriems pacientams galima ir nutraukti gydymą.
