Gali sukelti kraujavimą

Pirminei prevencijai, tai yra asmenims, nesirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis, aspirinas vartotinas tik išskirtiniais atvejais. Analizuodama tyrimų duomenis Europos kardiologijų draugija nustatė, kad sveikiems žmonėms, vyresniems ar turintiems antsvorio, be gydytojo rekomendacijos profilaktiškai vartoti nuo krešulių susidarymo aspirino nereikia, nes veiklioji medžiaga – acetilsalicilo rūgštis gali sukelti kraujavimus iš virškinamojo trakto.

„Pirminei prevencijai galima nauda mažesnė už kraujavimo riziką. Ypač kraujavimo tikimybė padidėja žmonėms, kurie turėję skrandžio, dvylikapirštės žarnos problemų, opų, erozijų, kuriems praeityje jau yra kraujavę iš virškinamojo trakto ar yra padidėjusi bet kokio kraujavimo rizika. Aspirinas gali būti pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms su sutrikusia funkcija“, – įspėjo Ž. Petrulionienė.

Žaneta Petrulionienė



Kada skiriamas aspirinas?

Aspirinas turi savo veikimo mechanizmą, kuris kai kuriais atvejais efektyvus, o kai kuriais – bejėgis, todėl šį vaistą turi skirti gydytojas. Prof. Ž. Petrulionienė apgailestauja, kad savigyda paskatina žmones imtis priemonių, kurios jiems visiškai netinkamos.

„Europos kardiologų draugija, Amerikos kardiologų kolegija ir kitos medicininės organizacijos po išsamių aspirino veikliosios medžiagos tyrimų pateikė gaires, kad šis preparatas efektyvus kaip antrinė prevencijos priemonė (75–100 mg per dieną) žmonėms, jau susirgusiems koronarine širdies liga: nestabiliąja krūtinės angina, miokardo infarktu, ypač po stentų implantavimo širdies vainikinėse arterijose, apeinamųjų jungčių operacijos, taip pat sergant lėtine koronarine širdies liga“, – pasakojo gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.

„Jei žmogus nesirgęs širdies kraujagyslių ligomis, aspirinas pirminei prevencijai gali būti skiriamas tik kai kada – pavyzdžiui, gydytojo sprendimu esant didelei rizikai ir komplikuotam antrojo tipo diabetui, prieš tai būtinai įvertinus galimo kraujavimo riziką. Aspirino prireikia ir tais ūminiais atvejais, kai užsitęsia stiprus skausmas krūtinėje ir yra įtariamas besivystantis miokardo infarktas. „Skausmui už krūtinkaulio nepraeinant ilgiau nei 20 minučių ir laukiant greitosios yra tikslinga suvartoti 150–300 mg aspirino. Pažymėtina, kad miokardo infarkto skausmas yra stiprus, plintantis į gerklę, kairę ranką, petį, tarp menčių, neretai lydimas mirties baimės ir prakaitavimo“, – pasakojo Ž. Petrulionienė.

Aspirinas
Foto: Shutterstock

Yra kitų išeičių

Prof. Ž. Petrulionienė teigia, kad yra daug kraują skystinančių vaistų, kurie taikomi esant skirtingiems negalavimams, o aspirinas – tik vienas jų. „Pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo atveju, esant giliųjų venų trombozei, insulto rizikai yra skiriami kiti medikamentai ir aspirinas bus neefektyvus, tik padidės kraujavimo rizika“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.

Ji įspėja, kad aspirino nederėtų duoti ir vaikams nuo karščiavimo.

Profesorė teigia, kad burokėliai kraujo netirština ir pastebi, kad žmonės linkę užduoti tokius populistinius klausimus, kaip „kas tirština ar skystina kraują“, neatsirenka patikimos informacijos internete. Tačiau tai neveda į tikrą pagalbą sau.

Ž. Petrulionienė aiškina, kad užbėgti pavojingų kraujo krešulių susidarymui ir jų sukeltoms ligoms padės apsilankymai pas šeimos daktarą ir kas metus ar pora atliekami profilaktiniai kraujo tyrimai. Jų rezultatai parodys, ar reikia kraują skystinančių preparatų. Kokius vartoti – patars gydytojas, įvertinęs paciento sveikatą.