Įvairūs organai ir kūno dalys, pradedant keliais, kaklu bei pirštais ir baigiant nosimi, gerkle bei pilvu, funkcionuoja pritariant kokiam nors specifiniam akompanimentui.

Tačiau ar pagalvojote, kad kartais tasai „muzikinis“ fonas yra ne šiaip sau garsas, o organizmo siunčiama žinutė?

Nors daugelis nėra linkę sureikšminti organizmo skleidžiamų garsų, svarbu žinoti, kad kai kurie iš jų verti didesnio dėmesio ir net išsamesnių tyrimų, kadangi gali būti kokių nors sveikatos bėdų požymiai, rašoma publikacijoje iš „The Sun“.

Kad būtų lengviau suprasti, kada derėtų sunerimti, siūlome susipažinti su britų televizijos tinklu ITV transliuojamoje laidoje „This Morning“ dalyvavusios gydytojos Philippos Kaye ir konsultuojančio chirurgo Kalpesho Patelio pateiktais paaiškinimais, kada, tarkime, pilvo gurgimą arba atsirūgimą laikyti normaliu reiškiniu, o kada – nebūtinai.

Spengimas ausyse

Ūžia ausyse
Foto: Shutterstock


Nutilus ypač garsiam garsui, dar kurį laiką gali spengti ausyse. Visgi jei girdisi ne tik spengimas, bet ir zvimbimas, švilpimas arba ritmingas, tvinkčiojimą primenantis gaudesys, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.

Gali būti, kad jums ėmė reikštis tinitas, specifinis spengimas ausyse, mėginamas net sieti su COVID-19 ir paūmėjantis patiriant stresą.

„Vyresnius žmones šis reiškinys ištinka dažniau nei jaunesnius. Minimos įvairios jo priežastys – klausos silpnėjimas, sieros ausyse perteklius, vartojami vaistai ir kt.“, – aiškina K. Patelis.

„Tiksliai diagnozei nustatyti prireikia nuodugnios apžiūros, klausos testų, o kartais ir magnetinio rezonanso tomografijos“, – vardija specialistas.

Pavyzdžiui, Mančesterio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad tinitas pasireiškė 6,6 proc. COVID-19 persirgusių ir hospitalizacijos neišvengusių jų tirtų asmenų.

Švilpimas nosimi

Jei esate girdėję, kaip įkvepiant arba iškvepiant per nosį kažkas jos viduje sušvilpia, veikiausiai žinote, kad šis reiškinys nėra lydimas skausmo.

Paprastai švilpimas pasigirsta dėl oro srauto kely pasitaikančių kliūčių arba kai nosis užgulta, kaip būna sergant COVID-19, užėjus slogai arba prasidėjus šienligei.

„Švilpesio arba kitokių pašalinių garsų lydimą kvėpavimą dažniausiai nulemia nosiaryklėje besikaupiančios gleivės, todėl šis reiškinys siejamas su sloga arba alergijomis, kaip antai šienlige“, – aiškina Ph. Kaye.

Anot K. Patelio, ypač retais atvejais švilpesį gali sukelti ir kitokios nosį kemšančios kliūtys, pavyzdžiui, iškrypusi pertvara, polipai, svetimkūniai arba augliai.

„Švilpesys gali girdėtis ir dėl pertvaroje atsivėrusios skylės, kaip kad nutinka po traumų, nosies operacijų arba ilgalaikio narkotikų vartojimo. Problema visada sprendžiama atsižvelgiant į priežastį“, – nurodo specialistas ir priduria, kad labai retais atvejais gali prireikti ir chirurginio įsikišimo skylei eliminuoti.

Griežimas dantimis

Patiems šią savo yda užfiksuoti sunkoka, užtat labai dažnai apie ją praneša partneriai.

Įprotį griežti dantimis dažnai nulemia įvairios kitos bėdos, tokios kaip stresas, nerimas arba miego sutrikimai.

Kaip rodo tyrimai, griežimas dantimis gali būti susijęs su vitamino D arba kalcio trūkumu. Šis reiškinys siejamas ir su apnėja (kvėpavimo sustojimas miego metu).

„Galima girdėti, kaip dantimis griežia šalia miegantis partneris arba vaikas, – sako Ph. Kaye. – Medicininėje literatūroje šiam reiškiniui įvardyti vartojamas terminas „bruksizmas“. Jis gali privesti prie galvos arba temporomandibulinio (smilkinių ir apatinio žandikaulio) sąnario skausmų. Pastarasis juntamas toje vietoje, ties kuria žandikaulis prisitvirtina prie kaukolės.“

Patarimų, kaip spręsti šią problemą, galite sulaukti iš odontologo.

Pilvo gurgimas

Foto: Shutterstock


Žmogaus žarnų ilgis siekia aštuonis metrus, tad ko stebėtis, jei kartais jose kažkas sugurguliuoja?

Virškinamojo trakto sieneles sudaro raumenys, padedantys žarnomis keliauti skysčiams, suvartotam maistui ir skaidomosioms rūgštims.

„Garsai pasigirsta tada, kai žarnos apdoroja suvartotą maistą. Juos sukelia skysčio ir dujų judėjimas žarnomis“, – nurodo Ph. Kaye.

Gydytojai iš pilvo sklindančių garsų gali paklausyti specialiu įrankiu – stetoskopu. Beje, jei pilvas apskritai negurguliuoja, tai gali būti žarnų nepraeinamumo požymis.

Vardydama pastarojo negalavimo simptomus, Ph. Kaye pamini vidurių užkietėjimą, negebėjimą pašalinti net dujų ir nuolatinį vėmimą.

Pokšėjimas galvoje

Pokšėjimas ir trinksėjimas galvoje gali būti kokios nors pamatinės ligos simptomas.

Plyštančios galvos sindromas priskiriamas miego sutrikimams, kuriems būdingas triukšmo girdėjimas atsibudus.

„Šis sutrikimas nėra labai dažnas, tačiau jam pasireiškus reikia kreiptis į gydytoją“, – pataria Ph. Kaye.

Dar viena trinksėjimo galvoje priežastis – it žaibo trenksmas užeinantis galvos skausmas.

„Skausmas prasideda staiga, užeina tarsi trenkus žaibui. Tokį skausmą gali sukelti galvos smegenų aneurizma (kraujagyslės spindžio išsiplėtimas, galinti kelti rimtą pavojų dėl plyšimo tikimybės). Jei ėmė kamuoti staigiai užeinantys galvos skausmai, privalote kreiptis į gydytoją“, – nurodo Ph. Kaye.

Pagaliau, pokšėjimą galvoje gali sukelti ir migrena – tvinkčiojimo lydimas galvos skausmas.

Foto: Shutterstock

Spazminis kvėpavimas

Staigūs oro įkvėpimai – tai organizmo reakcija į oro trūkumą, dusulį. Šis reiškinys gali byloti apie rimtą, netgi pavojų gyvybei keliantį sutrikimą. Viena iš spazminio kvėpavimo formų – agoniškas kvėpavimas.

Užėjus agoniško kvėpavimo fazei žmogus konvulsyviai žiopčiodamas gaudo orą. Taip nutinka, kai galvos smegenims pristinga deguonies, todėl tai požymis, kad žmogui gresia mirtis.

„Šis simptomas siejamas su kardialinės funkcijos sutrikimu (tokiu, kai dėl širdies negebėjimo pumpuoti kraujo jo srautas staiga sustoja) arba su galvos smegenų kamieno disfunkcija, pavyzdžiui, insultu“, – teigia K. Patelis.

„Tokia būklė – skubios medicininės pagalbos reikalaujantis atvejis“, – nurodo specialistas.

Jei pastebite, kad partneris naktį nubunda ir konvulsyviai gaudo orą, gali būti, kad jam būdinga miego apnėja.

„Obstrukcinės miego apnėjos kamuojami žmonės paprastai garsiai knarkia ir trumpam nustoja kvėpuoti, o tada beveik nubunda ir ima gaudyti orą“, – aiškina Ph. Kaye.

„Prasidėjus konvulsyvaus kvėpčiojimo epizodams, taip pat jiems padažnėjus, būtina kreiptis į gydytoją ir išsitirti, nes miego sutrikimai turi didžiulę įtaką gyvenimo kokybei“, – pataria gydytoja.

Traškantys sąnariai


Lankstant pirštus per sąnarius girdimas traškesys – bene dažniausiai pasitaikantis iš kūno sklindantis garsas.

Pasak Ph. Kaye, sąnariai sutreška tada, kai iš jų išsprūsta oro burbuliukai.

„Artrito tai nesukelia, bet vis tik erzina, – pripažįsta specialistė. – Traškėjimą primenantis kelių, žandikaulio ar kt. sąnariuose pasigirstantis garsas vadinamas krepitacija. Jis gali panėšėti į džeržgimą, girgždėjimą arba spragsėjimą ir paprastai atsiranda dėl sąnarių dėvėjimosi nulemto osteoartrito.“

Jei sąnarių traškėjimą lydi skausmas, reikia kreiptis į gydytoją.
Minėtina, kad traškesys lankstant kaklą gali būti nervo šaknelės užspaudimo požymis. Kad ir kaip būtų, skausmas visada yra signalas, kad metas ieškoti profesionalios pagalbos.

Švokščiantis kvėpavimas

Pirmiausia reikia pasakyti, kad dusulys – tai vienas pirmųjų pripažintų COVID-19 simptomų, todėl jį patiriant privaloma pasidaryti testą.

Vis dėlto švokščiantį kvėpavimą gali nulemti ir kiti veiksniai, pradedant lėtine obstrukcine plaučių liga ir baigiant astma, bronchitu bei alergijomis.

„Jei švokščiančio kvėpavimo epizodas prasideda staiga, be to, sukyla ir aukšta temperatūra, būtina skambinti greitosios pagalbos numeriu, – nurodo Ph. Kaye. – Jei tokių epizodų užeina skirtingu paros metu arba pavartojus tam tikrų maisto produktų ar gėrimų, patartina stebėti reiškinių dėsningumą ir jį žymėtis, kad gydytojui galėtumėte suteikti kuo daugiau informacijos.“

„Švokštimą gali girdėti ir pats žmogus, ir aplinkiniai. Jis gali sklisti iš nosies (kaip sloguojant) arba krūtinės srities (kaip sergant astma). Jei prasidėjo švokščiantis kvėpavimas, be to, jaučiatės taip, lyg stigtų oro, turite nieko nelaukdami kreiptis į gydytoją“, – skatina Ph. Kaye.

Atsirūgimas

Nors atsirūgti tenka gal ir ne taip dažnai kaip, delikačiai tariant, pagadinti orą, šis reiškinys taip pat ganėtinai nemalonus. Apskaičiuota, kad statistinis pilietis atsirūgsta vidutiniškai 3–6 kartus per parą.

„Tai įprastas reiškinys, ypač tikėtinas tada, jei maistas vartojamas paskubomis arba geriama daug gazuotų gėrimų. Visgi jei atsirūgimų dažnis perkopia normą, jei atsirūgstant juntamas skausmas, pats metas užsiregistruoti pas gydytoją, – teigia Ph. Kaye. – Gali būti, kad atsirūgstant vyksta gastroezofaginis refliuksas (nevalingas skrandžio turinio (refliuksato) atpylimas į stemplę) arba prasidėjo skrandžio sienelės uždegimas.“

Flatuencija

Norite šitai pripažinti, ar nenorite, bet toks reiškinys kaip flatuencija žmogų vidutiniškai ištinka 5–15 kartų per parą.

Kas toji Flatuencija? Ogi gausus virškinimo trakte susikaupusių dujų išėjimas.

Kaip teigia Ph. Kaye, apskritai šį reiškinį reikia vertinti pozityviai.

„Tai yra sveikų žarnų požymis. Kada į maisto racioną įtraukiama daugiau skaidulų turinčių produktų, noras šitaip pralaisvinti vidurius kiek padažnėja. Visgi ilgainiui šitai normalizuojasi“, – tikina ji.

Aišku, kaip ir visų organizmo funkcijų atveju, jei pastebite, kad kažkas ne taip, optimaliausias kelias – kreiptis į gydytoją.

„Pastebėję, kad pilvo išsipūtimas (meteorizmas), peržengė normos ribas arba pasklindantis kvapas ypač intensyvus, arba jei prie šio reiškinio prisideda dar ir žarnyno veiklos sutrikimai arba pilvo skausmai, turite kreiptis į gydytoją“, – nurodo Ph. Kaye.

Žarnyno funkcijos pokyčius gali lemti kuo įvairiausi veiksniai, bet grėsmingiausia, kas gali nutikti, yra žarnyno vėžys. Taigi, patys suprantate, kad visada pravartu pasitikrinti.

Švilpesys galvoje

Gal kada este girdėję švilpesį giliai galvoje?

Jisai įvyksta kanale, einančiame nuo gerklės (arba ryklės) iki vidurinės ausies. Tasai kanalas – tai Eustachijaus vamzdis. Kai jį kas nors blokuoja, gali apimti įspūdis, tarytum į ausis pritekėjo vandens, be to, pasigirsti švilpimą primenantis garsas.

Ausų, nosies ir gerklės operacijų klausimais konsultuojantis chirurgas K. Patelis taip pat pamini, kad šitoks reiškinys dažnai ištinka skrendant lėktuvu.

„Užblokuotas vamzdis – tai ženklas apie nevienodą oro lygį. Kai taip nutinka, lėktuvui leidžiantis galima pajusti net ir skausmą“, – priduria jis.

„Eustachijaus vamzdžio užsiblokavimas gali būti ir tinito pasekmė. Šią problemą gali pavykti išspręsti pabandant iškvėpti orą susičiaupus ir užsispaudus nosį arba nusižiovaujant. Tokie veiksmai turi slėgio suvienodinimo efektą“, – pamini Ph. Kaye.

Žagsulys

Žagsulys
Foto: Shutterstock


Žagsulys, kad ir kaip erzintų, visgi dažniausiai yra visiškai nepavojingas, savaime praeinantis reiškinys.

Kartais jį numalšinti padeda oro sulaikymas ir šalto vandens atsigėrimas.

„Žagsulys yra susijęs su valgymu, ypač labai skubotu, ir gėrimu, ypač gazuotų gėrimų“, – pamini Ph. Kaye.

Žagsulį gali lemti ir gausiai prieskoniais gardintas maistas bei kramtomosios gumos kramtymas.

„Kartais žmonės ima žagsėti ištikti streso. Kartas ta priežastis išvis neaiški. Visgi jei žagsulio epizodai ypač užsitęsia, patartina kreiptis į gydytoją, mat kartais tai gali būti vartojamų vaistų pašalinis poveikis arba į diafragmą vedančio nervo dirginimo simptomas. Taigi, derėtų išsitirti“, – nurodo specialistė.

„Jeigu pavienis žagsulio epizodas užtrunka ilgiau negu 48 valandas, turite kreiptis į gydytoją“, – reziumuoja ji.