Be to, pusryčių nemėgstantys žmonės dažnai vėliau dieną privalgo ne itin sveiko maisto, rašoma straipsnyje portale fatherly.com.

JAV atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 300 000 suaugusiųjų, duomenimis, nevalgantys pusryčių dieną su maistu gauna mažiau folio rūgšties, kalcio, geležies ir vitaminų A, B1, B2, B3 ir D. Tokią išvadą tyrėjai padarė, išanalizavę žmonių mitybos racioną per 24 valandas.

Pusryčiams dažnai valgoma vaisių, taigi, gaunama vitamino C, su pienu gaunama kalcio, o su vitaminizuotais dribsniais – įvairių vitaminų ir mineralų.

„Nevalgant pusryčių, negaunama šių svarbių maistingų medžiagų“, – teigė Ohajo universiteto Medicinos fakulteto dietologijos dėstytojas Christopheris Tayloras.

Pasak Ch. Tayloro, nevalgančių pusryčių suaugusiųjų dienos racionas dažnai būna prastesnės kokybės, jie dažniau valgo saldumynų, angliavandenių, riebaus maisto; iš dalies taip yra todėl, kad jie dažniau užkandžiauja.

„Pusryčių nevalgančių žmonių užkandžiai dažnai turi tiek kalorijų, kiek rimtas valgymas, – teigė Ch. Tayloras. – Pusryčius valgantys žmonės per dieną suvartoja daugiau kalorijų už tuos, kurie pusryčių nevalgo, bet atsisakančių pusryčių žmonių pietūs, vakarienė ir užkandžiai būna didesnių kiekių, prastesnės kokybės.“

Iš minėto tyrimo dalyvių 15 proc. suaugusiųjų nevalgydavo pusryčių. Kitų tyrimų duomenimis, 25 proc. suaugusių žmonių nuolatos nevalgo pusryčių. Pusryčių dažnai nevalgoma, laikantis protarpinio badavimo, kuris spartina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį.

Yra tyrimų, rodančių, kad pusryčiaujantys žmonės pasižymi geresne sveikata, tiesa, taip gali būti ir todėl, kad jie visavertiškai maitinasi, sportuoja.

Pusryčiai spartina medžiagų apykaitą, be to, nedidina svorio. Keli tyrimai netgi parodė, kad pusryčiai išskirtinai naudingi širdžiai.
Vis tik nepulkite šluoti pusryčiams blynelių ir vaflių, atsiminkit – greičiausiai svarbu ne tik valgyti pusryčius, bet ir pasistengti, kad pusryčiaudami gautume vitaminų ir mineralų.