Nuo Saulės priklauso Žemės gyvybė, tad jau nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę, daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Ir būta dėl ko – išskyrus nedideles išimtis, tokias kaip branduolinė energija, Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemėje, čia beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo fotosintezės, kuri galima tik dėl saulės energijos. Beje, Žemę pasiekia tik 47 proc. jos, o nuo Saulės sklindanti šviesa iki mūsų ateina per 8,3 minutės. Pačiai Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd. metų, ir dar labai daug ko apie ją nežinome, tačiau verta kasdien panaudoti tai, kas apie ją jau ištirta, rašoma pranešime spaudai.

Saulė turi daug teigiamų savybių

Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Be to, saulė grūdina organizmą.

„Mažos ultravioletinių spindulių dozės mums būtinos, kad gerai jaustumės, ir vyktų vitamino D sintezė. Jis taip ir vadinamas – „saulės“ vitaminu, nes net iki 90 proc. šio vitamino pasigamina veikiant saulei, ir tik 10 proc. jo gauname su maistu. Vitaminas D skatina kalcio apykaitą, taigi, ir kaulų augimą, sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergija, gripu, diabetu, tuberkulioze, nutukimu, hipertenzija, išsėtine skleroze, inkstų bei širdies ir kitomis ligomis. Tačiau čia tiesioginė saulės nauda žmogui po truputį pradeda kisti į kitą pusę ir ima veikti neigiamai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio greičiau drumstėja lęšiukas, ir gana jauniems žmonėms gali išsivystyti katarakta ar net tinklainės geltonosios dėmės degeneracija. Labai jautri ultravioletinių spindulių poveikiui yra ir oda aplink akis – joje atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių, be to, gali atsirasti ir voko navikų, dažniausiai – bazalinių ląstelių karcinoma, kuri yra viena iš pagrindinių nemelanominio vėžio rūšių“, – pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė.

Ji primena, kad daugiau nei 85 proc. vizualių senėjimo požymių yra nulemti… saulės. UVA spinduliai lėtina odos atsinaujinimo procesus ir gijimą, skatina uždegimines reakcijas, ardo elastiną ir kolageną, skatina odos pigmentacijos ir randėjimo procesus.

Aistė Audickaitė
Foto: Asmeninins albumas

Odos nudegimai vaikystėje gali sukelti vėžį vėliau

Šiandien niekas neginčija, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių, tai yra saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors vaikystėje melanoma susergama labai retai, privalome nepamiršti taisyklės, kad oda turi atmintį ir kaupia saulės poveikį. Ultravioletinio spektro sukeltas odos nudegimas iki pūslių dar nesulaukus šešiolikos metų padidina melanomos riziką vyresniame amžiuje, o nudegimų padariniai išryškėja po 20 – 30 metų. Tuo ir paaiškinami didžiausio sergamumo 40–60 metų amžiaus grupėje rodikliai.

„Įsidėmėkite, kad stiprūs nudegimai ir per ilgas saulėje praleistas laikas vaikystėje ar paauglystėje padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus. Geriausiai odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti ir melanomos tikimybę sumažinti saulėtu metų laiku dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus, naudojant apsauginius kremus ar losjonus nuo saulės ne tik vasarą, bet ir žiemą. Ypač tai svarbu slidinėjant kalnuose. Taip pat nuo 10 iki 16 val. rekomenduojama būti pavėsyje, nesideginti. Be to, jeigu šeimoje vienam iš pirmos kartos giminaičių diagnozuota melanoma, tikimybė ja susirgti kitiems padidėja 10 proc. O jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar nėra įpratusi prie saulės poveikio, dar svarbiau ją tepti apsauginiais kremais su SPF. Šis trijų raidžių junginys reiškia „saulės apsaugos faktorių“. Kaip išsiaiškinti, kokio dydžio apsaugos reikia ir kiek ji veiks? Tai nėra sudėtinga, reikia tik apskaičiuoti laiką, kiek oda gali išbūti saulėje prieš pradėdama rausti ir degti. Vidutiniškai oda pradeda degti po 15 minučių, tai reiškia, kad jei naudojamas kremas yra SPF 15, tinkamai pasitepus kremu saulėje galima išbūti 225 minutes arba 3 valandas 45 minutes (15x15). Bet taip apskaičiuojama apsauga nuo UVB spindulių, o ne nuo UVA. Norint tinkamai apsisaugoti nuo UVA spindulių, svarbu, kad apsaugos priemonėje būtų specialių nuo jų saugančių filtrų. Keletas iš jų – cinkas, titano dioksidas ir avobenzonas. Genialu viskas, kas paprasta“, – šypsosi medikė ir ragina kiekvieną jau dabar įsigyti kremo nuo saulės.

O jei visgi nudegėte? Tegul tai būna paskutinis kartas. Bet nudegus būtina iš karto atvėsinti odą, pavyzdžiui, palįsti po labai vėsiu dušu, o tada keletą dienų slėptis nuo saulės. Odai atvėsus reikėtų tepti drėkinamąjį kremą ant dar drėgno kūno ir būtinai kartoti šį ritualą keletą dienų, kad oda išliktų drėgna. Svarbu nenaudoti nei vazelino, nei riebaus kremo, nes jie šildys ir blogins odos būklę. O saulės būtina vengti, kol nudegimas pilnai sugis, jei atsirado pūslės, jokiu būdu jų negalima liesti ar draskyti. Jei vis dėlto skauda stipriai, galima išgerti nereceptinių vaistų nuo uždegimo, tačiau būtina vengti nuskausminamųjų tepalų, turinčių, pavyzdžiui, lidokaino ar tetrakaino, nes jie gali sudirginti odą ir sukelti alerginę reakciją.