– Tie­sa, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas veiks­min­ges­nis už pa­pras­tus pa­si­vaikš­čio­ji­mus?

– Vaikš­čio­ji­mas šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo laz­do­mis įdar­bi­na pe­čių ir ran­kų rau­me­nis, pail­gi­na žings­nį, dėl to ga­li­ma ei­ti grei­čiau. To­kia vi­so kū­no tre­ni­ruo­tė su­de­gi­na nuo 20 iki 46 pro­cen­tų dau­giau ka­lo­ri­jų nei įpras­tas ėji­mas. Stan­for­do ir Flo­ri­dos uni­ver­si­te­tų moks­li­nin­kų at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad vaikš­čio­jant su šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo laz­do­mis ke­lio są­na­rio ap­kro­vos su­ma­žė­ja be­veik treč­da­liu pa­ly­gin­ti su vaikš­čio­ji­mu be jų. Kai ku­rie ty­ri­mai taip pat pa­ro­dė, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas pa­di­di­no šir­dies rit­mą ir de­guo­nies su­var­to­ji­mo ly­gį tiek pat, kiek bė­gi­mas ris­te­le. Taip pat toks pa­si­vaikš­čio­ji­mas pa­de­da ko­re­guo­ti lai­ky­se­ną, o tai la­bai ak­tu­a­lu da­bar, kai vis dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me prie kom­piu­te­rio.

Ne pa­slap­tis, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas ge­ri­na šir­dies krau­ja­gys­lių dar­bą. Lai­kui bė­gant, kū­nas pri­si­tai­ko prie nau­jo fi­zi­nio krū­vio ly­gio, tad žmo­gus ga­li žy­giuo­ti il­giau ir grei­čiau ne­jaus­da­mas nuo­var­gio ar du­su­lio. Ty­ri­mai pa­ro­dė, kad re­gu­lia­rus vaikš­čio­ji­mas laz­do­mis ga­li žy­miai su­ma­žin­ti hi­per­ten­zi­ją, pa­ge­rin­ti gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ją ir il­gai­niui su­ma­žin­ti „blo­go­jo“ cho­les­te­ro­lio kie­kį. Be­je, šiuo me­tu stip­ri imu­ni­nė sis­te­ma yra svar­bes­nė nei bet ka­da, o šiau­rie­tiš­kas ėji­mas stip­ri­na na­tū­ra­lų or­ga­niz­mo ge­bė­ji­mą ko­vo­ti su vi­ru­sais.

– Įma­no­ma prak­ti­kuo­jant šiau­rie­tiš­ką­jį ėji­mą nu­mes­ti svo­rio?

– Jei žmo­gus no­ri nu­mes­ti svo­rio, vaikš­čio­ji­mas su šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo laz­do­mis, yra pui­kus bū­das to pa­siek­ti. Su­de­gin­tų ka­lo­ri­jų skai­čius ėji­mo me­tu pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių: vaikš­čio­to­jo pra­di­nis svo­ris, ly­tis ir ae­ro­bi­nis in­ten­sy­vu­mas. Jei žmo­gus tik pra­de­da, net ir leng­vas pa­si­vaikš­čio­ji­mas ga­li po tru­pu­tį ma­žin­ti svo­rį. Su­au­gu­sių­jų fi­zi­nio ak­ty­vu­mo re­ko­men­da­ci­ja yra bent dvi su pu­se va­lan­dos per sa­vai­tę. Jei žmo­gaus tiks­las – svo­rio me­ti­mas, pra­dė­ti bū­tų ga­li­ma tri­mis pen­kias­de­šim­ties mi­nu­čių iš­ėji­mais per sa­vai­tę.

Foto: Shutterstock

– Spe­cia­lis­tai įvar­di­ja to­kio vaikš­čio­ji­mo tei­gia­mą po­vei­kį ir psi­chi­nei svei­ka­tai...

– Yra dau­gy­bė ty­ri­mų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad ry­šys su gam­ta ge­ri­na psi­cho­lo­gi­nę svei­ka­tą ir ben­drą kū­no ge­ro­vę. Ne­svar­bu, ar žmo­gus pa­ly­di įspū­din­gą sau­lė­ly­dį, ar žvel­gia į lau­ki­nių gė­lių lau­ką, šie gam­tos po­jū­čiai pa­de­da tap­ti lai­min­giems ir ma­ži­na stre­są. Iš­skir­čiau ja­po­nų prak­ti­ką, ku­ri ap­ima pa­si­vaikš­čio­ji­mą ar žy­gį miš­ke, kaip bū­dą at­kur­ti ry­šį su gam­ta ir at­si­jung­ti nuo skait­me­ni­nio pa­sau­lio. Be vi­sų šių nau­dų rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas pa­de­da kur­ti ben­druo­me­nę. Gru­pi­nė veik­la tei­kia so­cia­li­nę pa­ra­mą ir pa­de­da iš­sklai­dy­ti su­si­kau­pu­sį ne­ri­mą ar bai­mes.

– Gal­būt kam nors toks vaikš­čio­ji­mas nė­ra re­ko­men­duo­ja­mas?

– Aki­vaiz­du, kad vaikš­čio­ji­mas lau­ke su laz­do­mis gry­na­me ore ga­li bū­ti nau­din­gas kiek­vie­nam. Tie­sa, pa­tar­ti­na šir­dies ir krau­jo apy­ta­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms prieš pra­de­dant vaikš­čio­ti su laz­do­mis pa­si­tar­ti su me­di­kais. Ta­čiau, tai ne­reiš­kia, kad jiems to­kia veik­la nė­ra re­ko­men­duo­ja­ma, daž­niau­siai su spe­cia­lis­tais yra pa­si­ta­ria­ma, kaip pa­si­rink­ti tin­ka­mą krū­vį, ap­lin­ką, įver­ti­na­mos įvai­rios ri­zi­kos.

– Eg­zis­tuo­ja šiau­rie­tiš­ko ėji­mo tech­ni­ka, per kiek lai­ko pra­de­dan­tie­ji jos iš­moks­ta?

Jei vaikš­to­te su in­struk­to­riu­mi ar tre­ne­riu, iš­mok­si­te per vie­ną ar du už­si­ė­mi­mus, o au­to­ma­tiz­mo bū­du yra pri­pran­ta­ma per ke­lis mė­ne­sius tai da­rant re­gu­lia­riai. Vis­gi svar­biau­sia ne­pa­mirš­ti ma­lo­nu­mo, ku­rį su­tei­kia vaikš­čio­ji­mas, lais­vės ir leng­vu­mo po­jū­čio, sie­los ir kū­no dar­nos pa­ju­ti­mo.