Pranoksta masinę produkciją

Granola – labiau pirmos dienos dalies ar pusryčių užkandis su graikišku jogurtu arba pienu. Ji pakankamai kaloringa, o daug cukraus ir angliavandenių turintys produktai vakare nėra geriausias pasirinkimas. Granola yra gana dažnas skubančių ir aktyviai gyvenančių žmonių pasirinkimas pusryčiams, mat ji skani, kaloringa, suteikia energijos, tačiau neapkrauna organizmo taip kaip riebus maistas. O iš anksto pasigaminus patiems sutaupo gražaus laiko ruošiant pusryčius.

„Jeigu paskaitytumėte etiketes ant prekybos centruose parduodamos granolos pakuočių, suprastumėte, jog galybės E galima išvengti būtent ją gaminant patiems. Perkant granolą parduotuvėje šimte gramų gali būti net iki penkių šimtų kilokalorijų ir apie dvidešimt gramų cukrų, nekokybiškų aliejų. Tad namuose gaminta granola bus ne tik kur kas sveikesnis pasirinkimas, bet galėsite reguliuoti ir jos kaloringumą pagal pasirinktus gardinimo priedus. Sudėties ir skonio prasme naminė ir parduotuvinė granola yra nesulyginami dalykai“, – sako maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė K. Pišniukaitė-Šimkienė.

Šiuo atveju visi akylai sekantys, kiek ir ko deda į burną, gali gana tiksliai apskaičiuoti, kokio kaloringumo granolą pasigamins pagal pasirinktas sudedamąsias dalis.

Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. (Lina Jushke Photography)

Auksinės taisyklės

K.Pišniukaitė-Šimkienė sako, jog pasigaminti granolą namuose yra lengviau nei lengva, tačiau kelios klaidos gali ją visiškai sugadinti. Be to, granola neturi tikslaus recepto, tad galima suteikti laisvę fantazijai, pakanka žinoti esminę gamybos formulę ir jau po gero pusvalandžio džiaugtis rezultatu.

„Gaminant granolą patiems, geriausia rinktis pilno grūdo avižas ir jų reikės apie keturių standartinio dydžio stiklinių. Priedai – pagal savo norus: riešutai, džiovinti vaisiai, įvairios sėklos. Kad surištų avižų masę, kepimui reikės ketvirtadalio stiklinės riebalų ir tokio pat kiekio saldiklio. Kalbant apie riebalus, galima rinktis lydytą sviestą arba kokosų aliejų. Pastarasis granolai suteikia gaivų kokosinį prieskonį. Saldiklis turi būti skystas, tad geriausia rinktis medų arba agavų, klevų sirupus“, – pataria maisto tinklaraštininkė.

Tiesa, yra sprendimas ir tiems, kurie nemėgsta valgyti pernelyg saldžiai arba riboja cukraus kiekį. Tokiu atveju granolą galima gaminti ir su kelis kartus mažesniu saldiklio kiekiu ar visai be jo, dėti mažiau gana saldžių ir kaloringų džiovintų vaisių, bet į avižas dėti daugiau riebalų, kad pakaktų šlapumo.

Gaminant paskubomis, granolą lengva sudeginti, tad reikėtų jos nepalikti be priežiūros. Tiesiog jau pasiruošus ją kepti nereikia perkaitinti orkaitės – užteks 150 laipsnių temperatūros ir granolą kepti paskleidus ant kepimo popieriaus skardoje. Pasak K.Pišmiukaitės-Šimkienės, kepti reikėtų pusę valandos, kas dešimt minučių vis pamaišant ir prižiūrint.

„Viena dažnesnių klaidų, kurią daro pirmą kartą gaminantys granolą – ją kepa su visais pagardais. Matyt tai parduotuvėse parduodamos produkcijos įtaka. Tačiau namuose kepame tik avižas sumaišytas su riešutais bei riebalais ir saldikliu, ne džiovintus vaisius ar sėklas, jie turi būti maišomi su jau iškepusia granola“, – primena Kristina.

Labiausiai granola vertinama dėl traškumo, tad tai dar vienas granolos namų gamybos aspektas, kurį pravartu žinoti. Pasak maisto tinklaraštininkės, vos ištraukus iš orkaitės ji nebus traški. Granolos traškumas atsiranda jau vėstant, tad pirmiausia ji turi visiškai atšalti, o tuomet jau galima maišyti su džiovintais vaisiais, ar, jei norisi kuo nors saldžiau, pavyzdžiui, šokolado gabalėliais.

Kadangi pačių gamintas užkandis neturi galybės pridėtinių E, ją reikėtų suvartoti per trumpesnį laiką. Laikoma sandariame stikliniame inde vartoti ji tinkama nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Jeigu granola pradeda pelyti, patikrinkite, ar sandarus indas ir prisiminkite, ar tikrai sudėjote jau atvėsusią, išdžiūvusią granolą.

Svarbu

Kepamas medus netampa kenksmingas sveikatai – tai mitas, tiesa, jis praranda naudingąsias savybes.