– Ar dažnai girdite skundus, kad kas nors neišsimiega dėl to, jog šalia esantysis knarkia?
– Kaip gydytojas, besispecializuojantis knarkiančių ir obstrukcinės miego apnėjos (OMA) sindromu sergančiųjų gydyme, girdžiu dažnai. Kadangi knarkia apie pusė darbingo amžiaus vyrų ir apie ketvirtadalis darbingo amžiaus moterų, o OMA serga maždaug aštuoni procentai populiacijos, tai yra pakankamai dažna liga.
Pagrindiniai du OMA požymiai yra nuolatinis knarkimas ir padidėjęs mieguistumas dienos metu. Beveik kiekvienam knarkiančiajam reikėtų įtarti obstrukcinę miego apnėją. Ir prieš planuojant gydymą atlikti miego tyrimą, kad būtų galima atmesti OMA diagnozę.
Miego tyrimas, kuris vadinasi polisomnografija, yra atliekamas miego laboratorijoje. Pacientas vienai nakčiai paguldomas į specialiai įrengtą kabinetą, kur miego metu registruojamas jo kvėpavimas, matuojamas kraujo prisotinimas deguonimi, širdies veikla, įrašomas knarkimas. Po tokio tyrimo gydytojas gauna daug informacijos: pacientas serga obstrukcine miego apnėja ar tik knarkia, padeda išskirti kitą galimą miego patologiją, nes mieguistumą gali sukelti ir kitos ligos.
Todėl tyrimą atlikti svarbu, kad pacientui būtų galima įvertinti jo gydymo lūkesčius. Diagnozavus kelias gretutines patologijas, tarkime, knarkimą ir kitos kilmės mieguistumą, žmogui paaiškinama, kad bus gydomas knarkimas, bet mieguistumas gali ir likti. Ir atvirkščiai, jei tai yra obstrukcinės miego apnėjos sukeltas mieguistumas, taikant gydymą ne tik išnyks knarkimas, bet ir mieguistumas dienos metu.
– O jei knarkiantysis mieguistumo nejaučia, jokio gydymo nėra?
– Sergant tiek knarkimu, tiek OMA gali būti taikomas chirurginis gydymas. Kiekvienas knarkiantysis taip pat turi būti tiriamas miego laboratorijoje, kadangi nuo tyrimo rezultatų nemaža dalimi priklauso gydymo taktika ir apimtis. Nėra vienos universalios operacijos, kuri tiktų kiekvienam knarkiančiajam ar sergančiajam OMA ir duotų panašų rezultatą. Chirurginio gydymo spektras yra platus – nuo mažai invazyvių operacijų, kai pacientas tą pačią dieną išvyksta namo, iki pakankamai didelių ryklės operacijų, po kurių mažėja darbingumas, mažiausiai savaitei reikalingas ambulatorinis režimas.
– O kol pacientas prisiruoš miego tyrimui, ką galima parekomenduoti?
– Deja, vertingų rekomendacijų nėra. Vienintelis įrodymais grįstas knarkimo ir miego apnėjos gydymas yra arba chirurginis, arba nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija. O kurį gydymo metodą taikyti, galima spręsti tik atlikus miego tyrimą. Na, o visos buitinės priemonės nėra grįstos patikimais moksliniais tyrimais ir nors rinkoje galima rasti visokių nosies plėtiklių, burnos įdėklų, purškiklių, pleistrų, deja, jų veiksmingumas abejotinas.
Tiesa, yra tam tikra ir knarkimo, ir OMA forma, vadinama pozicinis knarkimas, kai miegant tam tikroje kūno pozicijoje žmogus pradeda knarkti ar atsiranda kvėpavimo pauzės. Tokiais atvejais galėtų padėti pozicinė miego terapija, priverčianti jį keisti kūno pozą. Tarkime, žmogus knarkia miegodamas ant nugaros ar ant dešinio šono, tad teniso kamuoliukas, įsiūtas į pižamą ir trukdantis atsigulti į tam tikrą poziciją, gali būti veiksmingas. Arba yra specialių volo formos kuprinių, kurios neleidžia gultis į tam tikrą poziciją. Tačiau, pabrėžiu, įvertinti poziciją ir jos ryšį su kvėpavimu, galima tik miego tyrimo metu.
