Mūsų tėvai ir seneliai daugiau judėjo ir aktyviau gyveno dėl gyvenimo sąlygų – darbai ūkiuose, gamyklose, laisvalaikis gamtoje ar bent kolektyviniame sode. Technologijos gerokai palengvino mūsų buitį ir paskatino greičiau suktis pasaulį. Galime vieno mygtuko paspaudimu gauti dominančią informaciją, užsisakyti prekes ar paslaugas, pasikonsultuoti, mokytis, dirbti ir pramogauti virtualioje erdvėje, tam, kad sėkmingai išgyventume, mums nebereikia tiek fizinių pastangų. Paradoksalu, bet greitesnis gyvenimo tempas išties sulėtino mūsų kūnus.
Pandemijos metu laiko, praleidžiamo sėdint prie ekranų, dar padaugėjo. Dalis iš namų dirbančių ir dar mokyklinio amžiaus atžalų turinčių žmonių nuo kėdžių beveik nepakyla net iki 12–14 valandų per parą.
„Daugiau laiko namuose pradėję leisti žmonės skundžiasi prastesne nuotaika, energijos stygiumi, padidėjusiu nerimu“, – klientų patirtimi atsiųstame pranešime spaudai dalijasi trenerė, Fitneso mokymų centro „Aeromix“ bendraįkūrėja Renata Leganovič. Ilgos valandos sėdint prie ekranų sukelia sąstingį ne tik kūne, bet ir mažina darbingumą, didina įtampą ir gali iššaukti rimtų fizinių negalavimų.
Pasyvus laikas mažina atsparumą stresui ir lėtina gijimą
Pasak tarptautinės mokyklos „Anatominiai traukiniai“ dėstytojo, fizioterapeuto Ari-Pekka Lindberg, jau po 20 min. pasyvaus sėdėjimo prasideda lipidų apykaitos pokyčiai organizme, kurie didina širdies ligų riziką. Taip pat, jei nepakankamai judame, sumažėja fascijų tinklo mobilumas ir lankstumas. Jei fascinės struktūros sukimba tarpusavyje, sumažėja limfos pratekėjimas, sulėtėja ląstelių apykaita, dėl to silpnėja tarpraumeninis audinys. Specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad fizinio aktyvumo stoka mažina atsparumą stresui. O įsitempus didėja traumų tikimybė, lėčiau atsistatoma, stringa fizinis vystymasis.
„Tai tik bendrosios sėslaus gyvenimo būdo tendencijos. Norint įvertinti realias pasekmes kiekvienu individualiu atveju, savo studentus mokome perprasti neurofascijų tinklo svarbą kitų organizmo sistemų kontekste. Anatominių traukinių treniravime metodika padeda perprasti visą fizinės ir psichinės sveikatos sistemą, organizmo sistemų tarpusavio sąsajas ir būdus, kurie padėtų kūnui veikti geriausiai, kaip jis gali“, – sako dėstytojas iš Suomijos, kurio specializacija yra detalus ir gilus judesio supratimas integruoto miofascijų tinklo kontekste.
Ilgas sėdėjimas kenkia laikysenai ir sukelia skausmus
Dar viena nemaloni ilgo sėdėjimo, ypač įsistebeilijus į ekranus, pasekmė – laikysenos pokyčiai. Iškrypęs stuburas ar kuprelė sukelia ne tik estetinį nepasitenkinimą, bet kartais ir fizinius nugaros, sprando, kaklo skausmus. Tokiu atveju prireikia specialistų pagalbos. Pasak A. P. Lindberg, nustatyti tikrąsias mechaninių sutrikimų, raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų bei traumų priežastis galima tik supratus, kaip veikia organizmo sistemos ir jų tarpusavio sąsajas. Tik atradus fizinių problemų šaknis, galima tikėtis ilgalaikių rezultatų ir stabilaus pagerėjimo, užuot slopinus simptomus.
Kad treneris galėtų teikti profesionalią individualią pagalbą ir padėtų savo klientams siekti ilgalaikių sveikatos tikslų, jis privalo suprasti miofascijų apkrovos žemėlapį, fascijų tinklo sąveikavimą su raumenų, nervų, kraujotakos, limfotakos sistemomis bei žmogaus psichologija. A. P. Lindberg pabrėžia, kad be gilių funkcinės anatomijos žinių, pastangos padėti tėra spėjimai ir bandymai. Jei sėkmė atsitiktinė, jos niekaip nepavyks pakartoti su kitu klientu. O metodika suteikia įrankius pasiūlyti tvarius, ilgalaikius sprendimus, gerinančius žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Siekiant išvengti ar bent sumažinti ilgo sėdėjimo žalą, A. P. Lindberg visiems rekomenduoja pajudėti bent kas pusvalandį. Veiksmingiausi – visą kūną apimantys judesiai, kurie padeda sustiprinti fascijas ir mažina traumų ir skausmų riziką. Taip pat svarbu ne tik sportuojant, bet ir sėdint, stovint, einant ar darant kitus kasdienius judesius atkreipti dėmesį į kūno pojūčius.
4 D judesiai padeda kurti naujus judėjimo šablonus
Tiek kasdieniame gyvenime, tiek sporte, tiek reabilitacijoje dažniausiai naudojami keturių dimensijų judesiai. Pasak A. P. Lindberg, 4D judesiai padeda efektyviausiai panaudoti energiją. Specialistas atkreipia dėmesį, kad nors po traumų, ligų būtini ir izoliuoti, konkrečiai kūno vietai skirti pratimai, jei žmogus neišmoks pakeisti bendrų judėjimo įpročių ir kasdien automatiškai naudojamų judėjimo schemų, specialūs pratimai neteks vertės. Tik teisingai atliekami judesiai gali apsaugoti nuo sveikatos bėdų ateityje.
„Nėra greitų ir lengvų būdų išspręsti sveikatos bėdas ir užtikrinti, kad jos nepasikartotų. Kiekvienu atveju treneris ar kitas judėjimo specialistas turi išsiaiškinti silpnąsias grandis ir jas sustiprinti. O norint maksimaliai išnaudoti energiją ir jėgą sportuojant, suprasti 4D judesių atlikimo principus ir svarbą yra tiesiog būtina“, – sako A. P. Lindberg.
Mažėjant žmonių aktyvumui, daugėja ir pasyvaus gyvenimo būdo pasekmių. Daugeliu atveju, norint atstatyti organizmo funkcijas, sustiprėti ir atsikratyti skausmų ar kitų nemalonių pojūčių, prireikia specialistų pagalbos. Norint padėti sėkmingai dorotis su laikysenos problemomis, nugaros, kaklo skausmais ir kitomis nemaloniomis sėdėjimo pasekmėmis, treneriams, kineziterapeutams ir kitiems judesio specialistams reikalingos specifinės žinios.
Daugiau sužinoti apie fascijų tinklą, 4 D judesių strategijas ir saugų bei efektyvų jų praktinį taikymą Lietuvos treneriai galės jau rugpjūčio pabaigoje Vilniuje organizuojamame seminare. Mokymus ves A. P. Lindberg – vienintelis sertifikuotas Anatomijos Traukinių Treniravime instruktorius pasaulyje.
