Kombučios pirmą kartą paragavau prieš dvylika metų, nusipirkusi ją gana brangioje maisto prekių parduotuvėje savo koledžo mieste. Pamenu, kad pirmiausia man į akis krito 0,5 l buteliukas, kainavęs 3,99 dolerio, ir švietęs žodžiais „atjaunina“ bei „subalansuoja“. Nusipirkau jį, manydama, kad tas gėrimas man pravers. Šiek tiek rūgtelėjęs jo skonis ir natūralūs burbuliukai atrodė tarsi įrodymas, kad jis tikrai yra naudingas sveikatai – priešingu atveju, kodėl žmonės mokėtų tokius pinigus?
Paaiškėjo, kad aš nebuvau vienintelė, patikėjusi, kad kombučia yra magiškas eliksyras, svetainėje health.com rašo žurnalistė Christine Byrne. Tai liudija ir šio gėrimo pardavimų augimas. Nuo to karto pasaulinė kombučios rinka išaugo iki 1,67 mlrd. dolerių ir, kaip manoma, iki 2027 metų turėtų pasiekti 2,4 mlrd. dolerių, rodo viena 2020 metų „Grand View Research“ rinkos analizės ataskaita.
Tačiau iš tikrųjų šis fermentuotas gėrimas nedaro jokių stebuklų. Nėra taip, kad kombučia būtų kažkuo žalinga, ar kad jūs elgiatės kvailai, ją pirkdami (vis dar retkarčiais jos nusiperku, nes man tikrai patinka jos skonis). Tačiau vartoti šį gėrimą dėl naudos sveikatai neverta, nes, jei atvirai, nėra pagrįstų įrodymų, kad ji tokią naudą turėtų.
Štai čia yra visa informacija, kurią turite žinoti apie kombučią, ir kodėl neverta jos liaupsinti, rašo health.com.
Kombučia reklamuojama kaip naudinga virškinimui, nes turi probiotikų.
Kombučia yra fermentuota arbata, kuri gaunama į paruoštą arbatą įmetus specialų grybą (angl. scoby) – simbiotinę bakterijų ir mielių kultūrą, kuri retkarčiais vadinama „motinėle“, ir įbėrus šiek tiek cukraus. Bakterijos bei meilės maitinasi šiuo cukrumi, ir per savaitę ar dvi arbata fermentuojasi į aštroką, šiek tiek rūgimo burbuliukų turinčią kombučią.
Nors ruošiant kombučią vartojimui, minėtas grybas iš arbatos pašalinamas, fermentuotame skystyje vis tiek lieka daug bakterijų padermių. „Yra duomenų, kad daug bakterijų atmainų, užaugusių kombučioje, gali turėti probiotinę funkciją“, – svetainei health.com sakė Niujorke dirbanti dietologė Rebecca Jaspan.
Šioje vietoje priminsime, kad mūsų organizme gyvenančios bakterijos ir kiti mikrobai sudaro mūsų mikrobiomą, kuri yra palyginus nauja tyrinėjimų sritis sveikatos ir mitybos mokslams. Mokslininkai daugiausia dėmesio skiria žarnyno mikrobiomai, ir kokią įtaką jį daro žmogaus sveikatai. „Probiotikai yra gyvosios bakterijos, kurios apsigyvena jūsų virškinamajame trakte, – sako R. Jaspan. – Jie žinomi kaip „gerosios“ arba „naudingosios“ bakterijos“. Probiotikai natūraliai susidaro tokiuose raugintuose maisto produktuose kaip rauginti kopūstai, jogurtas bei kombučia. Jie taip pat parduodami kaip maisto papildai. Manoma, kad įvairi mikrobioma, turinti daugybę probiotinių bakterijų, užtirkina sklandų virškinimą, stiprina imuninę sistemą, pasitarnauja odos sveikatai ir mažina tam tikrų ligų riziką.
Tačiau mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kaip ir ar iš tikrųjų probiotikai veikia. Ekspertai sutaria, yra užfiksavę ir pripažįsta kai kurią probiotikų naudą. Pavyzdžiui, viena 2006 metų studija, pasirodžiusi žurnale „American Journal of Gastroenterology“ ir apžvelgusi 25 anksčiau atliktus tyrimus, nustatė, kad maisto papildai su probiotinėmis bakterijomis padėjo išgydyti antibiotikų sukeltą viduriavimą. Tai jie veikiausiai padarė pakeisdami probiotines bakterijas, kurias sunaikino antibiotikai.
Kiti tyrimai nepateikė patikimų išvadų. Viena 2019 metų apžvalga, pasirodžiusi leidinyje „European Journal of Clinical Nutrition“, analizavo 45 anksčiau atliktus tyrimus dėl probiotikų poveikio įvairiems sveikatos aspektams. Autoriai nustatė, kad vartojant probiotikų papildus, tikrai padidėja gerųjų bakterijų kiekis žmogaus žarnyne, tačiau lieka neaišku, ar šis gerųjų bakterijų kiekis išlieka, kai žmogus nustoja vartoti maisto papildus. Jie taip pat aptiko įrodymų, kad probiotikų vartojimas gali padėti kovoti su virusinėmis peršalimo ligomis, bet nerado patikimų įrodymų, kad probiotikai apsaugotų ar padėtų įveikti gripą, sumažintų sergamumą širdies ligomis ar jų rizikos veiksnius (aukštą cholesterolio kiekį bei aukštą kraujo spaudimą), ar padėtų apsisaugoti bei kontroliuoti diabetą. Probiotikai taip pat gali kovoti su grybelinės kilmės vaginalinėmis infekcijomis, padidindami „gerųjų“ bakterijų kiekį makštyje. Taip pat turima įrodymų, kad probiotikai gali palengvinti žarnyno veiklos sutrikimus (viduriavimą, vidurių užkietėjimą, vidurių pūtimą), bet neaišku, kaip.
Nors informacijos yra labai daug, ir probiotikai tikrai turi daug potencialo, galutinė išvada yra ta, kad mokslui reikia dar daug ką išsiaiškinti, kad sužinotų, kaip probiotikai funkcionuoja ir kokią įtaką jie gali daryti mūsų sveikatai.
Nieko konkretaus mes nežinome ir apie kombučios naudą sveikatai.
Aukščiau paminėti tyrimai kalbėjo apie visus probiotikus apskritai, bet konkrečių mokslinių įrodymų apie kombučios probiotikų naudą sveikatai nėra, pažymi R. Jaspan.
Viena iš priežasčių yra ta, kad mes nežinome, kiek gyvų probiotikų yra viename kombučios butelyje. Vienas populiarus kombučios prekės ženklas, pavyzdžiui, savo butelio etiketėje rašo, kad „išpilstymo metu 0,5 l butelyje buvo trijų atmainų 6 mlrd. probiotinių organizmų“. Perspėjimas? Anot JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), tokie pareiškimai kaip šis turi tiksliai atspindėti bendrą šių organizmų skaičių gėrimo pakuotėje. Tačiau iš tikrųjų mes negalime žinoti, kiek šių organizmų yra gyvi, o kiek – jau žuvę. Net jei išpilstymo metu visi probiotikai buvo gyvi, tuo metu, kai geriame šį gėrimą, jie gali būti jau žuvę. Taigi vartotojai negali žinoti, kiek iš tikrųjų probiotikų yra viename kombučios butelyje (tai įmanoma sužinoti tik laboratorijoje prieš vartojimą ištyrus kiekvieną gėrimo butelį).
Šiek tiek daugiau informacijos turime apie antioksidantų kiekį kombučioje. 2020 metais leidinyje „Antioxidants“ pasirodęs tyrimas analizavo nevienodą laiką fermentuotų kombučios gėrimų cheminius profilius. Tyrėjai pastebėjo, kad nors polifenolių ir flavonoidų kiekiai stipriai priklausė nuo to, kokia arbata buvo naudojama kombučiai gaminti ir kiek laiko ji fermentavosi, visuose kombučios tipuose buvo gana daug šių dviejų rūšių antioksidantų. Tai geros žinios, tačiau mes tiksliai negalime pasakyti, ką tai reiškia.
Kodėl? Nes beveik nėra atlikta jokių tyrimų, kokį poveikį kombučia daro žmonėms. 2019 metais vienos „Annals of Epidemiology“ apžvalginės studijos metu buvo ieškoma šia tema atliktų tyrimų. Autoriai rado kelis tyrimus, atliktus su įvairiais gyvūnais, ir tik vieną tyrimą, atliktą su žmonėmis. Tačiau tai buvo labai mažo masto tyrimas – jame dalyvavo tik 24 suaugę žmonės, sergantys II tipo diabetu, ir jie buvo stebimi vos tris mėnesius. Kitaip tariant, potenciali kombučios nauda žmonių sveikatai, nekalbant apie bendrą probiotikų ir antioksidantų naudą, iš esmės yra nežinoma.
Kombučia laikoma saugiu gėrimu daugumai žmonių, tačiau net ir dėl šito galima ginčytis.
Kiek galima išgerti kombučios, kad ji nepadarytų kokios nors žalos sveikatai, taip pat nėra aišku. 1995 metais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomendavo per dieną išgerti ne daugiau kaip 4 uncijas (140 ml) šio gėrimo. Jie rėmėsi faktu, kad dvi moterys, reguliariai vartojusios namų gamybos kombučią, dėl neaiškių priežasčių pasijuto blogai, o viena iš jų vėliau mirė. Kad kombučia būtų kalta dėl šios mirties, nebuvo įrodyta. Tačiau panašūs atvejai yra labai reti, nepaisant to, kad dauguma žmonių per vieną kartą išgeria tikrai daugiau negu 140 ml kombučios. Taigi, jei nevartojate šio gėrimo milžiniškais kiekiais, nerimauti dėl apsinuodijimo rizikos nėra pagrindo.
Žinoma, reikėtų turėti galvoje, kad kombučioje gali būti daugiau alkoholio, negu manote. Nors fermentacijos metu susidaro nedidelis kiekis alkoholio, kombučia nepriskiriama alkoholiniams gėrimams, nes paprastai joje būna mažiau kaip 0,5 proc. ABV (alkoholio pagal tūrį) – pastarasis rodmuo laikomas riba tarp nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Tačiau atlikus virtinę tyrimų, per kuriuos buvo tikrinami atsitiktine tvarka parinkti kombučios buteliai, įskaitant ir 2020 metais atliktą Britų Kolumbijos ligų kontrolės centro tyrimą, paaiškėjo, kad daugelyje buteliukų buvo nuo vieno iki trijų procentų alkoholio.
Dėl alkoholio ir gyvų bakterijų kombučios nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims ir silpną imuninę sistemą turintiems asmenims. Be to, karbonizacija ir kiti kombučios ingredientai gali sukelti diskomfortą pilve.
Išvada: kombučia yra skanus gėrimas, bet tai tikrai ne supermaistas.
Mintis, kad kombučia yra tikras supermaistas, yra rinkodaros ir išaugusio dėmesio savo sveikatai rezultatas. Šis gėrimas neturi reikšmingo svarbių maistinių medžiagų kiekio, o jo probiotikų ir antioksidantų nauda tebėra atviras klausimas. Be to, „jokio maisto ar gėrimo iš tikrųjų negalima vadinti supermaistu“, pažymi R. Jaspar.
Jei vartojate kombučią, nes manote, kad ji pagerins jūsų mikrobiomą ar virškinimą, R. Jaspar pataria keisti savo požiūrį. „Verčiau valgykite įvairesnį maistą, ypač daržoves ir vaisius, pilno grūdo kruopas ir ankštinius augalus – juose yra fermentuojamų skaidulų, kurios maitina probiotikus“, – teigė ji. Galiausiai grįžtame prie fakto, kad gera sveikata priklauso nuo visos mitybos apskritai, o ne nuo vieno maisto produkto ar gėrimo, kad ir koks naudingas jis bebūtų.
Ką galėtume pasakyti kombučios mėgėjams? Jeigu jums patinka šio gėrimo skonis, gerkite jį ir toliau – tiesiog nesitikėkite, kad jis stebuklingu būdu pagerins jūsų sveikatą.
