1. Kokia kūno temperatūra laikoma normalia?

Vidutinė normali kūno temperatūra paprastai būna lygi 37 laipsniams pagal Celcijų (98,6 laipsnio pagal Farenheitą), nurodo JAV Nacionalinė medicinos biblioteka. Tačiau „normali“ kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,1 iki 37,2 laipsnio pagal Celcijų (nuo 97 iki 99 laipsnių pagal Farenheitą). Taigi jūsų įprasta kūno temperatūra gali būti šiek didesnė arba šiek žemesnė už vidutinę kūno temperatūrą, pažymi everydayhealth.com svetainė.

Jūsų kūnas nuolat prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, jo temperatūra padidėja, kai sportuojate. Jei reguliariai termometru matuotumėte savo kūno temperatūrą, taip pat pastebėtumėte, kad vėlyvą pavakarę ir vakarą ji būna šiek tiek aukštesnė negu ryte, kai atsikeliate, nurodo „Mayo“ klinika.

Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra būna aukštesnė negu vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, nes jų kūno paviršiaus plotas jų svorio atžvilgiu yra didesnis ir jų medžiagų apykaita yra aktyvesnė. Naujagimių kūno temperatūra paprastai būna 37,5 laipsnio pagal Celcijų (99,5 laipsnio pagal Farenheitą).

2. Kas yra karščiavimas?

Karščiavimas yra laikinas kūno temperatūros padidėjimas ir dažnai jį sukelia liga, pažymi „Mayo“ klinika. Žmogus karščiuoja tuomet, kai jo kūno temperatūra išangėje, ausyje ar kaktoje pasiekia ar perkopia 38 laipsnius pagal Celcijų. Karščiavimas paprastai atslūgsta po kelių dienų. Jeigu jūs karščiuojate, jus taip pat gali varginti šie simptomai:

  • Drebulys ir šaltkrėtis;
  • Prakaitavimas;
  • Galvos skausmas;
  • Raumenų skausmai;
  • Apetito stoka;
  • Dirglumas;
  • Dehidratacija;
  • Bendras silpnumas.


Suaugusiems žmonėms sunerimti reikėtų tuomet, jei kūno temperatūra peršoka 39,4 laipsnio pagal Celcijų, teigia „Mayo“ klinika. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei kartu su karščiavimu pasireiškia šie simptomai: stiprus galvos skausmas, neįprastas bėrimas ant odos, neįprastas jautrumas ryškiai šviesai, sugrubęs kaklas ir skausmas, lenkiant galvą žemyn, psichinis neadekvatumas, nuolatinis vėmimas, apsunkintas kvėpavimas ar skausmas krūtinėje, skausmas pilve ar skausmas šlapinantis, konvulsijos ar priepuoliai.

Kūdikių ir mažų vaikų atveju net ir nedaug pakilusi kūno temperatūra gali liudyti rimtą infekciją, nurodo „Mayo“ klinika. Skambinkite savo gydytojui, jei jūsų vaikui dar nėra 3 mėnesių, o jo kūno temperatūra išangėje viršija 38 laipsnius pagal Celcijų; jei jūsų vaikui yra nuo 3 iki 6 mėnesių ir jo kūno temperatūra išangėje siekia 38,8 laipsnio pagal Celcijų, o pats vaikas atrodo neįprastai neramus, mieguistas ir dirglus, arba jo kūno temperatūra yra pakilusi virš 38,8 laipsnio pagal Celcijų; jeigu jūsų vaikui yra nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir jo kūno temperatūra išangėje ilgiau kaip vieną dieną laikosi virš 38,8 laipsnio pagal Celcijų.

Jeigu jūsų vaikui yra dveji ir daugiau metų, skambinkite gydytojui, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris dienas arba karščiuoja ir nereaguoja į jus.

Vaikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus dėl aukštos kūno temperatūros gali ištikti traukuliai. Jų metu vaikas paprastai netenka sąmonės ir abiejose kūno pusėse pradeda drebėti galūnės. Jei toks priepuolis trunka ilgiau kaip penkias minutes, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, arba po traukulių kuo greičiau patys nuvežkite vaiką pas gydytoją, kad jis nustatytų, kas juos sukėlė.

elektroninis termometras

3. Karščiavimas padeda kovoti su infekcija.

Dauguma žmonių baiminasi karščiavimo, bet iš tikrųjų jis gali būti naudingas. Daug be recepto parduodamų vaistų (pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas) gali sumažinti karščiavimą, bet kartais gydyti pakilusios temperatūros nereikėtų. Taip yra dėl to, kad karščiavimas padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tačiau jei gydytojas įtaria bakterinės kilmės infekciją, pavyzdžiui, plaučių uždegimą ar streptokokinę anginą, jis gali skirti antibiotikų.

4. Karščiavimas yra vienas iš COVID-19 simptomų.

Žema kūno temperatūra šiam koronavirusui nebūdinga. Jei įtariate, kad galėjote apsikrėsti COVID-19, rekomenduojama du kartus per dieną matuoti savo kūno temperatūrą ir stebėti, ar nekarščiuojate. LKPC karščiavimu laiko kūno temperatūrą, kuri siekia 38 laipsnius pagal Celcijų ir daugiau. Jei turite vaiką iki 4 metų, jo kūno temperatūrą matuokite ausies termometru arba įkiškite paprastą termometrą jam į pažastį. Jei kūno temperatūra vaiko pažastyje siekia 37,4 laipsnio pagal Celcijų ir daugiau, tai reiškia, kad jis karščiuoja.

Jei jums pakilo kūno temperatūra ar jaučiate kitus COVID-19 simptomus ir norite pasidaryti testą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba skambinkite karštąja koronaviruso linija. Dauguma žmonių, sergantys COVID-19, jaučia lengvus arba vidutinio stiprumo simptomus ir gali sveikti namuose.

5. Kuo žmogus vyresnis, tuo kūno temperatūra žemesnė.

Jeigu jums visuomet šalta, net ir karštomis vasaros dienomis, gali būti, kad dėl to kaltas jūsų amžius. Tyrimai rodo, kad su amžiumi kūno temperatūra po truputį mažėja. Vienos studijos, pasirodžiusios žurnale „Journal of Clinical Nursing“, metu buvo matuojama 133 globos namų gyventojų kūno temperatūra. Paaiškėjo, kad žmonių nuo 65 iki 74 metų kūno temperatūra buvo žemesnė už vidutinę. Dar žemesnė temperatūra buvo būdinga žmonėms nuo 75 iki 84 metų, o pati žemiausia buvo žmonių, perkopusių 85 metus. Kai kurių iš jų kūno temperatūra įprastomis aplinkybėmis siekė vos 34,1 laipsnio pagal Celcijų. Tai žinoti yra labai svarbu, nes senjorams karščiavimas gali prasidėti nuo žemesnės temperatūros, negu jaunesniems suaugusiems žmonėms.

6. Vyrų ir moterų kūno temperatūros skiriasi.

Žurnale „The Lancet“ paskelbtos studijos metu Jutos universiteto Solt Leik Sityje mokslininkai nustatė, kad vidutinė moterų korpuso kūno temperatūra būna maždaug 0,2 laipsnio aukštesnė už vyrų (atitinkamai 36,5 ir 36,3 laipsnio pagal Celcijų). Tačiau vidutinė moterų rankų temperatūra maždaug 2 laipsniais būna žemesnė negu vyrų rankų temperatūra (atitinkamai 30,6 ir 32,2 laipsnio pagal Celcijų).

7. Jei norite sulaikyti kūno šilumą, kepurės gali neužtekti.

Foto: Adobe Stock


Ar prisimenate, kaip mama atvėsus orams liepdavo užsidėti kepurę, nes didžioji dalis kūno šilumos prarandama per galvą? Dabar iš vieno straipsnio, pasirodžiusio medicinos žurnale BMJ, aiškėja, kad jos patarimas galėjo būti šiek tiek netikslus. Tyrimai parodė, kad netenkant kūno šilumos, galva neatlieka jokio išskirtinio vaidmens: šiluma garuoja per bet kurią neuždengtą kūno vietą, proporcingai mažindama korpuso temperatūrą.

8. Kūno temperatūra keičiasi meluojant.

Meluojant jūsų nosis nepailgės, bet ji taps vėsesnė. Nepaisant neatitikimo su populiaria vaikų pasaka, Ispanijos Grenados universiteto mokslininkai savo atrastą reiškinį pavadino „Pinokio efektu“. Per tyrimą, kurį 2018 metų balandį paskelbė žurnaluose „Journal of Investigative Psychology“ ir „Offender Profiling“, jie panaudojo šilumos kameras, kad parodytų, jog melo sukeltas nerimas priverčia nosies temperatūrą sumažėti, o kaktos srityje – padidėti.

9. Aitriosios paprikos didina kūno temperatūrą.

Mėgstate aštrų maistą? Jis gali padidinti jūsų kūno temperatūrą ir suaktyvinti medžiagų apykaitą. Per tyrimą, kuris pasirodė leidinyje „Physiology and Behavior“, dalyviams į maistą buvo beriama maždaug po 1 g aitriųjų paprikų. Jų korpuso temperatūra pakilo, bet odos temperatūra šiek tiek sumažėjo. Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad dėl suaktyvėjusios šilumos gamybos ir susilpnėjusių apetito pojūčių vartoti aitriąsias paprikas reikėtų tiems žmonėms, kurie siekia kontroliuoti savo svorį ir paprastai aštraus maisto nevalgo.

10. Nukritusi kūno temperatūra gali apsaugoti jūsų smegenis.

Terapinė hipotermija yra gydymo būdas, kuris kartais taikomas žmonėms, staiga sustojus širdžiai, nurodo „Johns Hopkins Medicine“. Kai širdies ritmas vėl atstatomas, gydytojai panaudoja vėsinimo įrangą, kad paciento kūno temperatūra nukristų iki 31,6 – 33,8 laipsnio pagal Celcijų. Iš karto po širdies priepuolio numušus kūno temperatūrą, sumažėja galima žala smegenims, o tai padidina tikimybę, kad pacientas atsigaus.

11. Kūno temperatūra gali padėti nustatyti mirties laiką.

Foto: Shutterstock


Tai nėra vien tik kriminalinių filmų triukas. Kai žmogus miršta, jo kūnas nustoja gaminęs šilumą ir po truputį pradeda vėsti. Šis procesas vadinamas algor mortis (kūno atšalimu). Algor mortis naudojamas teismo ekspertizėje kaip įrankis, padedantis nustatyti, kiek laiko žmogus jau yra miręs. Tačiau negyvo kūno temperatūrai įtakos turi daug veiksnių, todėl remtis vien tik šia technika nėra patikima.