Nuospaudos – dėl ilgalaikio spaudimo susiformavusi suragėjusių negyvų odos ląstelių plokštelė. Vaikštant tokie kieti dariniai spaudžia gilesnius odos sluoksnius, po nuospaudomis gali susiformuoti pūslės, todėl, nors ir nepavojingos, nuospaudos gali būti labai skausmingos. Pastebima, kad nuospaudų dažniau pasitaiko moterims. Tai susiję su siaurais ar nepatogiais batais, kurie spaudžia ar trina kojas. Nuolat, ilgai ar tiesiog intensyviai avint nepatogią avalynę pradeda sparčiai formuotis nuospaudos, kurios, beje, dar gali būti pilnapadystės ar kitos pėdos deformacijos požymis, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

„Neretai nuospaudų atsiranda žmonėms, turintiems pėdų jutimo sutrikimų, pavyzdžiui, sergantiesiems cukriniu diabetu. Su šia liga gyvenantieji žino, kad jų pėdų oda dėl nervų pažeidimo gali tapti mažiau jautri, tad batų keliamų nepatogumų jie nepajaus, tik pamatys pasekmes – jau susiformavusias nuospaudas, kartais žaizdas, net opas“, – sako „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė.

Ji nerekomenduoja nuospaudų pjaustyti peiliuku, nes taip galima pažeisti gilesnius sluoksnius, o ir nuospaudos dažniausiai greitai vėl susiformuos. Pastebėjus nuospaudų pėdų odoje, gydytoja pataria kritiškiau įvertinti avalynę, atkreipti dėmesį, ar neatsirado pėdos deformacijų (lot. hallux valgus), ar nenusilpo pėdų raumenys, raiščiai, ir gal galima sau kaip nors padėti. Ir kol problema netapo tokia opi, siūlo rinktis patogius, kojų dydį atitinkančius batus.

Pačias nuospaudas I. Šaferienė rekomenduoja šalinti švelniai – tepant specialiais suragėjimus mažinančiais tepalais ar kremais, dildinant susiformavusias ragines plokšteles. Nusiprausus pėdų odą naudinga tepti specialiu kremu ar tepalu, su keratolitinėmis, raginį sluoksnį tirpdančiomis medžiagomis – šlapalu, salicilu, vaisinėmis rūgštimis ar natrio laktatu. Šios medžiagos taip pat pasižymi labai geru drėkinamuoju poveikiu, kuris nuospaudų pažeistoms pėdoms labai reikalingas.

Indrė Šaferienė
Foto: Asmeninins albumas

Įaugusius nagus būtina gydyti

Netinkamai atliekamas pedikiūras yra pagrindinė įaugusių nagų priežastis. Ir tai neaplenkia nei vaikų, nei suaugusių. Nebūna, kad žmogus tinkamai kerpa nagus, o šie įauga. Įaugęs nagas – nemaloni ir skausminga, žalojanti pirštus problema, o kur dar vis kylantis uždegimas bei grėsmė, kad gali prireikti chirurgo įsikišimo.

„Kojos nagas turi būti kerpamas beveik tiesiai, nes kraštas, kuris lieka nago šone, augdamas bedasi į apynagę – odą prie nago. Jei nagas storesnis, platesnis, o moteris mėgsta aukštakulnius, kurie dažniausiai suspaudžia pirštus, nago plokštelė įauga į apynagę ir sukelia skausmą, paraudimą, patinimą. Gydymas nėra lengvas – jis reikalauja kantrybės. Mes, medikai, patariame žmogui, kaip gydyti įaugusius nagus namuose. Galima pėdas mirkyti vonelėse, kiekvieną dieną atkelti įaugusį nago plokštelės kraštą, ir taip nagas po truputį nuauga. Bet jei įaugimas didesnis, gilesnis, tenka imtis kitokių priemonių – kartais net ir chirurginio gydymo“, – sako gydytoja dermatovenerologė I. Šaferienė, pati auginanti du pradinukus, ir atžaloms besistengianti teisingus įpročius formuoti nuo pat mažų dienų.

Pasak medikės, kol nago plokštelė įaugusi nedaug, o kraštas nukirptas nelabai giliai, galima ant nago klijuoti specialią įaugusiems nagams gydyti skirtą plokštelę, viduje turinčią vielutę. Ji įtempiama individualiai kiekvienam pacientui ir lieka priklijuota 2–3 savaites, kol įaugęs kraštas nuauga. Su gydomąja plokštele augantis nagas nuolat koreguojamas, formuojama teisinga jo forma. Tokia pagalbinė priemonė neskausminga ir gali padėti išvengti operacinio gydymo, todėl tinka ir vaikams.

Foto: Shutterstock

Karpos – nemaloni ir neestetiška problema

Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas, kurio skirtingi tipai išprovokuoja nenormalų ląstelių augimą, lemiantį kelių rūšių karpų atsiradimą. Tai paprastosios karpos, atsirandančios ant plaštakų, taip pat padų karpos, plokščiosios karpos ar papilomos. Įprastai karpomis užsikrečiama nuo kito žmogaus per pažeistą odą, tad su jomis dažniau susiduria aktyvesni vaikai ir paaugliai, jų gali atsirasti įvairiose kūno vietose – ant rankų, pažastų, veido, pėdų.

„Karpos, esančios ant pėdų, dažniausiai sukelia skausmą, ir patartina jas šalinti. Be to, šie kelių – keliolikos milimetrų dydžio suragėję odos iškilimai linkę plisti, ir kuo jų daugiau, tuo sunkiau su jais kovoti. Nėra didelio skirtumo, kaip bus šalinamos karpos – azotu, šalčiu, tepamais vaistais ar rūgštimis, – visi būdai veiksmingi, tad belieka atsižvelgti į gydytojo kvalifikaciją, patirtį bei, žinoma, paties paciento pageidavimus. Bet nėra jokių garantijų, kad po gydymo karpa neataugs. Tai virusinė liga, tad galime sumažinti karpų skaičių ar jas visai išnaikinti, tačiau pasilpus žmogaus imunitetui ir paūmėjus virusui, karpų vėl atsiras“, – perspėja dermatovenerologė.

Kad vietinis karpų gydymas būtų efektyvus, prieš tepant namuose naudoti skirtas priemones, būtina tinkamai paruošti gydomą vietą. Karpą būtina pamirkyti, nukirpti, nudildinti negyvas suragėjusias plokštelės dalis ir sluoksnius, kad priemonės galėtų įsiskverbti ir pasiekti virusą. Joks tepamas gydymas (vaistais, žoliniais preparatais, rūgštimis ar azotu) nebus pakankamai efektyvus, jei nepašalinsime stipriai sustorėjusios karpos plokštelės negyvų sluoksnių. Tiesiog priemonės gilesnių sluoksnių, kuriuose yra virusas, nepasieks.

Visgi svarbu vadovautis gamintojo rekomendacijomis ir, gydantis karpas patiems, perskaityti informacinį lapelį, nes skubant galima sukelti gana liūdnų pasekmių. Gydytoja I. Šaferienė prisimena atvejį, kai jaunam vaikinui pėdų karpoms gydyti buvo skirtos rūgštys, kurias reikėjo tepti tik kartą per savaitę. Jis tepėsi kasdien po 4–6 kartus ir galiausiai atsidūrė ligoninėje dėl gilaus gydytos zonos odos ir poodžio nudegimo. Prireikė kelių dienų žaizdai sugyti, nors vaikinas tiesiog norėjo greitesnio rezultato ir nepaisė medikų rekomendacijų.