„Šis mineralas dalyvauja neuromediatorių veikoje, kontroliuoja kraujospūdį ir širdies ritmo dažnį. O pastarasis labai svarbus tiems, kas aktyviai mankštinasi, nes treniruotės metu gali apsaugoti nuo raumenų spazmų. Natris taip pat padeda organizmui sulaikyti vandenį“, – teigė dietologė, mitybos specialistė, knygos „Sports Nutrition Guidebook“ („Sporto mitybos gidas“) autorė Nancy Clark.
Kaip rašoma „Shape“, savo knygoje N. Clark komentuoja vienos klientės istoriją – ši ilgametė maratonų bėgikė skundėsi karštu oru jaučiamu nepaaiškinamu nuovargiu. Paaiškėjo, kad negalavimo priežastis – mažas suvartojamas druskos kiekis. „Ji nedėdavo druskos, gamindama valgį, visada rinkdavosi produktus su mažesniu druskos kiekiu, – aiškino N. Clark. – Kai į savo mitybos racioną ji įtraukė druskos, – ėmė sūdyti keptas bulves, vandenį makaronams virti, – jos savijauta pagerėjo.“
Per mažas druskos kiekis pavojingas?
Vandens ir druskos balansas – mūsų organizmo jungiamųjų audinių pagrindas, taigi – gyvenimo pamatas. Suaugusio žmogaus organizme iš viso yra 3,5 kg įvairių mineralinių druskų. Natrio chloridas reikalingas, kad organizme vyktų kraujodaros procesas ir ląstelės būtų aprūpinamos maistingomis medžiagomis. Būtent natrio chlorido dedama į įvairius fiziologinius tirpalus, kurie leidžiami pacientams, sveikstant po sunkios ligos ar po operacijos.
2013 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) peržiūrėjo savo rekomendacijas. Anksčiau laikyta, kad suaugusio žmogaus dienos norma yra 2000 mg natrio (5 g druskos), o šiuo metu PSO ekspertai mano, kad ši skaičius gali būti ir didesnis.
Medicinos instituto ekspertai kelia klausimą, ar minėta rekomendacija dėl dienos druskos normos tinka absoliučiai visiems? Išanalizavę daugelio tyrimų rezultatus, jie padarė išvadą – nėra įtikinamų įrodymų, kad mityba, vartojant mažai druskos, yra reali profilaktika nuo širdies ligų ir mažina insulto riziką.
Žurnale „American Journal of Hypertension“ buvo pateikti rezultatai septynių tyrimų, kuriuose dalyvavo 6 000 žmonių. Šių tyrimų metu įrodyta, kad nėra tiesioginio ryšio tarp druskos vartojimo ir sveiko širdies raumens.
„Šios rekomendacijos grindžiamos įsitikinimu – kuo mažiau, tuo geriau, – teigė Alberto Einsteino Medicinos koledžo medicinos profesorius Michaelas Oldermanas. – Bet naujesni tyrimai rodo – taip nėra.“
Per mažas natrio kiekis mitybos racione gali būti ne mažiau pavojingas. Kopenhagos universitetinės ligoninės tyrėjai padarė išvadą – nevartojant druskos, kraujospūdis sumažėja tik 3,5 proc. Tiesa, net ir šį rodiklį būtų galima laikyti laimėjimu, jeigu tuo pat metu tyrimo dalyviams nebūtų užfiksavę didesnio trigliceridų ir cholesterolio kiekio kraujyje, taip pat ir didesnio kiekio aldosterono ir noradrenalinio – dviejų hormonų, kurie laikui bėgant gali padidinti atsparumą insulinui. Visi šie pokyčiai rodo didesnę širdies ligų riziką.
Genetinis druskos kodas
Amerikiečių genetikai DNR grandinėje rado geną, atsakingą už jautrumą druskai. Jie teigia, kad šį geną turintiems žmonėms 1 g druskos padidina kraujospūdį 5 vienetais. Jei šis genas pažeistas, kyla padidėjęs labai sūraus maisto poreikis, o dėl to gali atsirasti hipertonija. Taigi ne visiems žmonėms reikia riboti druskos vartojimą, tai daryti reikia tik tiems, kieno minėtas genas pakitęs. Bėgant metams druska vis sunkiau pasišalina iš organizmo, taigi kaupiasi sąnariuose, tulžies pūslėje, ant kraujagyslių sienelių.
Taip pat bėgant metams dažniausiai didėja kraujospūdis. Idealūs šiandien esantys rodikliai nereiškia, kad ir ateityje nebus problemų. Kraujospūdį patartina tikrinti kas dvejus metus. Hipertonija neturi simptomų, todėl ją dažnai vadina tyliąja žudike.
Išbraukite iš savo raciono stipriai perdirbtus produktus. Jei tinkamai maitinatės, jei atsisakėte kenksmingų produktų, pusfabrikačių, automatiškai sumažinote ir druskos kiekį. Jei jūsų kraujospūdis aukštas, kiekvienoje kategorijoje ieškokite geriausio produkto: lyginkite druskos kiekį įvairių gamintojų pomidorų pastoje, duonoje ir kt., rinkitės mažiausiai druskos turintį produktą.
Pasidomėkite, ar jūsų šeimoje nebuvo sergančių hipertonija. Jei kažkas iš artimųjų ją turi, jums būtina kontroliuoti natrio kiekį organizme. Apie trečdalis žmonių yra jautrūs druskai, suvalgius maisto su druska, jiems šokteli kraujospūdis.
Vartokite daugiau kalio – tada mažėja kraujospūdis. Geriau suvalgyti pora bananų ir saują špinatų nei dubenį kukurūzų spragėsių. Kalio gausu saldžiosiose bulvėse, lęšiuose, melionuose. Valgykite ir viso grūdo miltų duonos gaminių, pieno produktų.
Sūdykite pagal taisykles
Druska – konservantas, todėl produktus įtrina arba apiberia druska, kad jie ilgiau galiotų.
Tiesa, ne visi žino, kaip geriau išsaugoti druskos savybes, gaminant maistą.
Įsidėmėkite:
- Mėsos sultinys sūdomas, likus pusvalandžiui iki virimo pabaigos, žuvies – pačioje pradžioje, ankštiniai – tada, kai suminkštėja, daržovės – prieš apkepant, padažai – kai jau būna pagaminti, verdamos bulvės sūdomos virimo pradžioje, o kepamos – pabaigoje.
- Persūdytą sriubą ar padažą galima išgelbėti – žiupsnelis cukraus, lašelis citrinos sulčių ar acto neutralizuos druskos skonį. Arba įdėkite pavirti pusę žalios bulvės – ji sugers druskos perteklių.
- Kad druska nesušoktų, įberkite į indą šiek tiek krakmolo ir išmaišykite – druska stovės amžinai.
- Druska – vaistas, nuo seno naudojamas tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje. Druska turi antibakterinių ypatybių, todėl druskos tirpalu skalauja skaudamą gerklę, suslogavus – nosį. Toks tirpalas gaminamas iš pusės šaukštelio paprastos druskos ir stiklinės šilto vandens, į kurį dar galima įlašinti 2–5 lašus kokio nors augalo ekstrakto.
- Jei peršalote ir skauda ausis, į pora maišelių įberkite karštos rupios druskos ir pridėkite prie kiekvienos ausies – 20–30 min. kas 1,5–2 val.
