Vizito pas gydytoją atidėlioti negalima

„Pas akių ligų gydytojus ne visada lengva patekti, ypač trečio lygio ligoninėse. Kartais eilė gali nusitęsti dėl noro patekti pas konkretų gydytoją. O juk priimti gali ir rezidentai, kurie turi galimybę konsultuotis su patyrusiais gydytojais“, – pastebi doc. Vilma Jūratė Balčiūnienė. Tiesa, šiuo metu situaciją gali sunkinti nuo naujųjų metų pasikeitusi registravimo sistema, kai, nelikus sergu.lt, visa registracija vyksta per esveikata.lt ar skambinant telefonu. Tai sunkiau, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Vizitų pas akių ligų gydytoją, juolab sergant lėtinėmis akių ligomis, atidėlioti negalima. „Pastebėjome, ypač pirmo karantino metu, kad tarpai tarp vizitų pailgėjo dvigubai ir net ilgiau. Kartais, galiausiai sulaukę pacientų, aptikdavome, kad pakitimai – negrįžtami“, – pasakoja docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė ir įspėja, kad uždelsus gydymą regėjimas prastėja nepataisomai, galima net apakti.

Antai Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, skelbtas po pirmosios kovido bangos, parodė, kad amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymo atidėjimas trims mėnesiams per metus gali lemti apie 50 proc. daugiau silpnaregystės. Ir maždaug 25 proc. sumažinti žmonių, kurie gali būtų darbingi, skaičių. Manoma, kad žmonių, negrįžtamai netekusių regėjimo, skaičius gali išaugti dvigubai, nei būdavo paprastai.

Akims reikia pertraukų

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį? Kai regėjimas pablogėja staiga – akimirksniu, per kelias valandas ar dienas. Delsti negalima, kai rega dingsta visiškai, kai užslenka didelės drumstys, atsiranda žaibavimas akyse, dėmė, išsikraipo vaizdas ar vargina akies skausmas. Noras palaukti dar kelias dienas situaciją gali taip pabloginti, kad padėti jau nebus įmanoma. „Jei ne tą pačią, tai kitą dieną būtina pasirodyti gydytojui“, – pabrėžia patyrusi oftalmologė.

Šiuo metu, kai dėl nuotolinio darbo ar laisvalaikio daug laiko praleidžiama prie kompiuterio ar telefono ekrano, reikėtų nepamiršti daryti pertraukas, pasivaikščioti lauke. „Nereikia bijoti, kad kompiuteris ar telefonas sugadins akis. Tiesiog tai yra didesnis krūvis akims, ir joms reikia pertraukų“, – pastebi pašnekovė.

Vyresni žmonės, net jei neturi nusiskundimų, kartą per metus turėtų apsilankyti pas akių ligų gydytoją regos aštrumui patikrinti, akispūdžiui pamatuoti. Pas oftalmologą būtina lankytis ir žmonėms, sergantiems sisteminėmis ligomis, tarkime, cukriniu diabetu.

Akis – regis, nedidelis organas, tačiau tai – langas į pasaulį, per tai gauname 90 proc. informacijos apie jį. Tačiau reiktų nepamiršti, kad yra ir atvirkščiai – ištyrus akį galima daug pasakyti apie organizmo bendrą būklę.

„Pastaraisiais dešimtmečiais oftalmologijoje atsirado daug naujų tyrimų metodų, kai vertindami atskirus akies sluoksnius gebame diagnozuoti ligas ir anksčiau pradėti gydymą ar prevenciją. Kai kurios ligos gali būti diagnozuojamos pirma pastebėjus pakitimus akyse, ir tik po to jos pasireiškia kliniškai. Taip galime sužinoti apie Alzheimerį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas“, – pasakoja docentė.