Aišku, kaip visada kad būna su gandais, istorijos apie šios politikės mitybą – gerokai persūdytos. Na, o tiesą apie tai, kokio režimo iš tiesų galėjo laikytis Geležinė Ledi, pabandė išsiaiškinti portalo Marieclaire leidėjai.
1979 m. kovo 13 d. įvyko išskirtinai įdomus, tik neoficialus 54-erių M. Thatcher interviu britų laikraščiui „The Sun“. Per pokalbį tada dar būsima šalies ministrė pirmininkė papasakojo, kokiais principais vadovaujasi sudarydama asmeninį mitybos racioną ir su jai būdingu santūrumu atsakė į keletą ne ypač delikačių spaudos atstovo klausimų. Na, kad ir apie svorį...
„Mano svoris – 60 kilogramų, o ūgis – 165 centimetrai“, – nė nemirktelėjusi atsakė M. Thatcher.
„Nesilaikau jokio ypatingo maitinimosi režimo, – prisipažino ji. – Nesilaikau ir jokios dietos. Tiesiog stengiuosi valgyti po nedaug. Mano pusryčiai nėra gausūs – neprisivalgau visai dienai. Dažniausiai išgeriu juodos kavos. Kartais įsipilu į ją pieno. Pavyzdžiui, vakar pusryčiams suvalgiau pusę greipfruto.“
„Dievinu šokoladą, tačiau jeigu bent gabalėlį jo suvalgau, sunkiai begaliu sustoti, – toliau atviravo M. Thatcher. – Vis dėlto puikiai žinau, kad mėgavimasis saldumynais kaipmat atsiliepia klubų apimčiai.“
Po šios frazės straipsnį parengęs „The Sun“ žurnalistas suskubo įterpti, kad M. Thatcher dėvi 14 dydžio drabužius, ir ėmė samprotauti apie tai, ką neva žino kiekviena britė: M. Thatcher ūgio ir svorio santykis – toli gražu nėra idealus.
Toliau Geležinė Ledi išvardijo, kokie kiti produktai įeina į kasdienį jos valgiaraštį. Vietos jame atsirado kone viskam, pradedant salotomis ir baigiant mėsa. Pokalbio reziumė kažkodėl tapo ganėtinai kandus žurnalisto komentaras.
„Jei žmogus negali kontroliuoti savo svorio, ar tai nereiškia, kad jis negali kontroliuoti ir kitų daug svarbesnių dalykų?“ – retoriškai kreipėsi į skaitytojus žurnalistas.
Kad ir kaip būtų, po čia paminėto interviu pasirodymo M. Thatcher mityba tapo aršiausių diskusijų tema. Antsvorio niekada neturėjusi moteris staiga buvo paversta neracionaliai besimaitinančio žmogaus įsikūnijimu. Jai buvo bandoma pripiešti visas įmanomas gastronomines nuodėmes. Ką reiškė vien jau tai, kad M. Thatcher ypač mėgo duoną, apteptą marmeladu. Beje, po to, kai 1979 m. gegužės 4 d. M. Thatcher tapo pirmąja Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareigas ėjusia moterimi, dėl jos dietos kilusį triukšmą, savaime suprantama, užgožė ginčai apie jos vykdomą politiką.
Prie kulinarinių M. Thatcher aistrų aptarimo visuomenė sugrįžo tik prieš maždaug dešimtmetį. Istorikai visada ypač domėjosi asmeniniu Geležinės Ledi archyvu. Dar jai gyvai esant tasai archyvas buvo pradėtas rūšiuoti ir publikuoti.
2009-aisiais, išardžius vieną dokumentų ryšulį, buvo aptiktas juoda oda aptrauktas sąsiuvinis, kuriame, be įrašų, tokių kaip „9.15 val. – šukuosenos formavimas“, pavyko rasti keletą pageltusių lapų, ant kurių buvo surašytas detalus dviejų savaičių mitybos planas, papildytas pastaba „Šios dietos galima laikytis ne ilgiau kaip dvi savaites“.
Taigi, greipfrutas, vienas arba du kiaušiniai ir juoda kava arba arbata pusryčiams, du kiaušiniai pietums ir kepsnys, ėrienos šonkauliukai arba žuvis vakarienei. Šis asketiškas racionas vėliau buvo pavadintas Megės dieta ir šiaip jau yra laikomas garsiojo Atkinso mitybos plano pirmtaku.
Manoma, kad minėto režimo M. Thatcher laikėsi 1979-ųjų kovą – maždaug tada, kai teko stoti prie visos šalies valdymo vairo. Pergalę ji pasiekė uoliomis pastangomis ir metodišku darbu, o tapusi „pirmąja istorijoje“ M. Thatcher pasijuto dvigubai atsakinga už tai, ką darė. Istorikai linkę manyti, kad iki triumfą įamžinusios fotosesijos prie Dauningo gatvės 10-uoju numeriu pažymėto namo vedė atkaklus darbas, ir ne tiktai kabinete, bet ir virtuvėje: juk norint atrodyti nuotraukoje taip, kaip dera pirmajai Didžiosios Britanijos ledi, reikėjo negailėti pastangų. Visiems juk aišku, kad antsvoris ir apsiblausęs žvilgsnis tikrai nėra tai, ką trokšta matyti garbioji publika.
Įdomu tai, kad nepaistant lapų su mitybos planu egzistavimo, niekas negali užtikrintai laiduoti, jog būtent taip maitinosi M. Thatcher 1979-ųjų pavasarį. Abejones sustiprina ir „The Sun“ išspausdintas interviu, iš kurio tampa aišku, kad M. Thatcher buvo linkusi sau nuolaidžiauti – pasimėgauti šokoladu ir pienu, akivaizdžiai nesuderinamais su asketiškuoju racionu.
Atsižvelgiant į tai, kad M. Thatcher niekada neturėjo nei antsvorio, nei kokių nors su šia sritimi susijusių kompleksų, jos dietos istorija žadina dar didesnį smalsumą. Taigi, po aptiktų dokumentų paskelbimo Geležinės ledi racioną ėmė studijuoti ne tiktai gydytojai bei dietologai, bet ir žurnalistai, vieną po kitos kūrę sensacingas antraštes, tokias kaip „Naujoji dieta, padėsianti per dvi savaites numesti 10 kilogramų“ arba „Thatcher per savaitę suvalgo 28 kiaušinius“. Spaudoje buvo aptarinėjama ne tiktai pati dieta, bet ir jos autoriai. Kaip buvo skelbiama iš pat pradžių, dieta prieš rinkimus buvo sudaryta Mayo klinikoje. Tokios išvados šalininkai rėmėsi užrašu lapo viršuje. Visgi vėliau istorikai įrodė, kad tasai užrašas tiktai klaidina ir dieta neturi nieko bendro su minėta klinika.
Daugelis tyrėjų apskritai abejoja, kad Geležinė Ledi laikėsi kokių nors griežtų dietų. Ta moteris iš prigimties buvo ypač tvarkingas, logiškai mąstantis žmogus, gebantis kontroliuoti viską, įskaitant ir savo svorį bei mitybą. Štai kodėl buvo pasiūlyta dar viena versija, kurios sumanytojai teigė, jog tasai produktų sąrašas tebuvo atsarginis variantas, kuriuo būtų pasinaudota, jei M. Thatcher būtų tekę ypač sulieknėti prieš kokį nors reikšmingą įvykį (o tokiu juk tikrai galėjo būti ir iškovotas ministro pirmininko postas).
Pati paskutinė M. Thatcher dietos aiškinimo versija suformuluota šitaip: ministrė pirmininkė galėjo laikytis dietos prieš rinkimus, bet jeigu taip ir buvo, neįmanoma tiksliai pasakyti, kad tada ji laikėsi būtent šitos dietos. Labai gali būti, kad M. Thatcher buvo pasiūlytos kelios dietos, o į visuomenės akiratį pateko tik ta viena.
Megės dieta
Nepaisant susidariusios painiavos, ant rasto lapo surašytas maitinimosi planas yra vertas dėmesio, ir ne tiktai dėl to, kad gali būti susijęs su į istoriją įėjusia asmenybe, bet ir todėl, kad pagal tą režimą išties pavyksta per gana trumpą laiką atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Taigi, toliau – meniu, kurio galima prisilaikyti prireikus greitai sulieknėti (priminsime: tokia mityba negali tęstis ilgiau nei dvi savaites).
Pusryčiai (tokie pat visas 14 dienų): 2 kiaušiniai, 1 greipfrutas, puodelis kavos arba arbatos be jokių priedų.
Pirmadienis
Pietūs: 2 kiaušiniai, greipfrutas.
Vakarienė: 2 kiaušiniai, daržovių salotos, 1 skrebutis, 1 greipfrutas.
Antradienis
Pietūs: 2 kiaušiniai, bet koks skaičius šviežių pomidorų, kava be priedų.
Vakarienė: ant grotelių keptas jautienos kepsnys, daržovių (pomidorų, agurkų, kopūstų, alyvuogių) salotos, kava.
Trečiadienis
Pietūs: 2 kiaušiniai, troškinti špinatai, kava.
Vakarienė: ant grotelių keptas liesos ėrienos kepsnys, salotos iš salierų, agurkų ir pomidorų, arbata be priedų.
Ketvirtadienis
Pietūs: 2 kiaušiniai, troškinti špinatai, kava.
Vakarienė: 2 kiaušiniai, šiek tiek grūdėtosios varškės, 1 skrebutis, susmulkinti kopūstai.
Penktadienis
Pietūs: 2 kiaušiniai, troškinti špinatai, kava.
Vakarienė: daržovių salotos su žuvimi, 1 skrebutis, 1 greipfrutas.
Šeštadienis
Pietūs: neribotas kiekis vaisių salotų be užpilo.
Vakarienė: bet koks kiekis kepsnių, salierų, agurkų, pomidorų ir kava.
Sekmadienis
Pietūs: ant grotelių kepta vištienos krūtinėlė, salotos iš pomidorų, morkų ir kopūstų, greipfrutas, kava.
Vakarienė: šalta virta vištiena be odelės, švieži pomidorai, greipfrutas.
