Dantų spalvą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidiniai – tai dar vaisiaus vystymosi stadijoje nulemta bendroji genetika, dėl kurios galimi danties struktūros pokyčiai – hipoplazijos, fluorozės ir kt., taip pat dantų spalva, pavyzdžiui, tetraciklinų grupės antibiotikų vartojimas lemia rusvą danties spalvą, dantų ėduonies padaryti pažeidimai, dantų traumos, rašoma pranešime spaudai.
Išorinės dantų spalvos pokyčių priežastys – nepakankama individuali burnos higiena, apnašos nuo pigmentų turinčių maisto produktų ir gėrimų, pavyzdžiui, tabako ir alkoholio.
„Nulemtą ar įgytą dantų spalvą daugiau ar mažiau paveikti galime gerindami individualią burnos higieną ir pasirinkdami tam tinkamas priemones. Pirmas žingsnis baltesnės ir, žinoma, sveikesnės šypsenos link – gerinti dantų valymo įgūdžius, nepamiršti valyti tarpdančių. Dantų pastą rinktis reikėtų su pakankamu rekomenduojamu kiekvienai amžiaus grupei fluoro kiekiu, tai padės išvengti ėduonies formavimosi.
Deja, bet pasta dantų tiesiogiai nebalina, o neva „balinančios“ dantų pastos dažniausiai yra papildytos apnašas intensyviau nuvalančiomis dalelėmis. Todėl renkantis tokią dantų pastą būtina atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas, išsiaiškinti pastos RDA (relative dentin abrasion) indeksą ir, jeigu jis yra daugiau nei 70, tokia pasta dantis valyti tik 1 – 2 kartus per savaitę. Reikėtų nepamiršti ir reguliarios profesionalios burnos higienos“, – sako „Nordclinic“ gydytoja odontologė Ieva Šalaševičienė.
Laikydamiesi gydytojo odontologo ar burnos higienisto sudaryto profesionalių procedūrų plano, galime išlaikyti ne tik sveikus, bet ir šviesesnius dantis. Standartiškai profesionalią burnos higieną būtina atlikti bent 1 – 2 kartus per metus. Esant patologinėms burnos sveikatos būklėms ar turint restauruotų dantų, procedūros dažnumas per metus gali būti ir didesnis.
Dantų balinimas – tik prižiūrint medikui
Gydytojas odontologas ar burnos higienistas parinks individualiai dantų priežiūrai tinkamiausias ir saugias priemones, bei apmokys jomis naudotis. Šiuo metu rinkoje yra begalė dantų balinimo sistemų. Tačiau esminis dalykas, kuris jose yra ir veikia, tai vidinį dentino tubulėse esantį dantų pigmentą oksiduojantys komponentai.
„Renkantis balinimo sistemą patariu visada tartis su profesionalais, kurie parinks kiekvienam individualiai tinkantį, saugų bei priimtiną būdą. Jokiu būdu negalima tikėti ir pasitikėti sistemomis, kurias galima patiems įsigyti kosmetikos parduotuvėse ar internetu. Dažniausiai jos veikia moksliškai nepatvirtintais ar nerekomenduotinais metodais. Todėl jas naudodami norimo rezultato arba nesulauksime, arba, dar blogiau, pažeisime dantų struktūrą. Balinimo sistemos, kurios naudojamos gydymo įstaigose, turi griežtus ir tikslius naudojimo protokolus, sertifikuotas ir saugios koncentracijos medžiagas.
Dažniausiai jas sudaro du rinkiniai: vienas jų skirtas naudoti gydytojo kabinete, kitas – balinti dantis namuose. Tik įvertinęs paciento burnos būklę, gydytojas odontologas parenka tinkamiausią būdą, tačiau dažniausiai rekomenduojama procedūra kabinete. Ji prižiūrima ir kontroliuojama gydytojo, apsaugomi minkštieji burnos audiniai, balinamas tikslus dantų skaičius ir tik reikalingi paviršiai“, – patirtimi dalijasi I. Šalaševičienė.
Jeigu yra klinikinė indikacija, papildomai po kabinetinio balinimo procedūros arba vietoj jos dantys balinami namuose. Tam skiriami saugų balinančios medžiagos kiekį turintys geliai ir pacientui indivualiai pagamintos balinimo kapos. Kiek tiksliai pakis dantų spalva po tokios procedūros, prognozuoti sunku. Priklausomai nuo sistemos, tai gali būti nuo kelių iki keliolikos tonų. O kiek ilgai išsilaikys nepakitusi dantų spalva, priklausys nuo paciento įpročių ir nuo to, kiek tiksliai ir ilgai jis laikysis rekomenduoto poprocedūrinio režimo. Pakartotinai balinti dantis rekomenduojama ne anksčiau nei po 6 mėnesių.
